Atminties įrenginys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Atminties įrenginys (atmintis, angl. storage (device), angl. data storage) - funkcinis vienetas, į kurį duomenys gali būti įrašomi, saugomi ir iš kurio gali būti (paimami atgal) skaitomi.[1][2][3] Atminties įrenginiu galima vadinti tiek adresuojama kompiuterio atmintį tiek ir kuri nors kitą duomenų saugojimo įrenginį. Tai viena iš pagrindinių šiuolaikinių kompiuterių komponenčių, kuri glaudžiai susijusi su duomenų apdorojimo moduliu (angl. central processing unit, angl. CPU) ir yra naudojama kompiuteriuose nuo 1940 m.

Atminties įrenginių skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Įvairūs atminties įrenginių tipai

Atminties įrenginių skirstymų gali būti įvairių. Tačiau labiausiai paplitęs atminties įrenginių skirstymas yra pagal duomenų apdorojimo modulio (procesoriaus) ir atminties įrenginio bendravimo būdą.

Vidinės atminties įrenginiai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Vidinės atminties įrenginys.

Vidiniai atminties įrenginiai yra tiesiogiai pasiekiami duomenų apdorojimo modulio ir juose esančių procesorių. Procesoriai nenutrūkstamai skaito ir vykdo instrukcijas, esančias šiuose įrenginiuose.

Svarbiausias iš visų vidinės atminties įrenginių yra pagrindinė atmintis dar kartais vadinama tiesiogiai adresuojama atmintimi arba keičiamąja atmintimi (angl. RAM - random access memory, žr. atmintis). Šiame įrenginyje saugomus duomenis procesorius pasiekia greitai. Paprastai šio pagrindinės atminties įrenginio talpa nėra didelė, lyginant su išorinių atminties įrenginių talpomis. Ji yra neišliekančioji atmintis, todėl nėra skirta pastoviam informacijos saugojimui, nes išjungus maitinimą ši atmintis išsivalo.

Be pagrindinės atminties prie vidinės atminties įrenginių yra priskiriami šiuolaikiniu kompiuteriu duomenų apdorojimo moduliuose montuojami neišliekančiosios atminties įrenginiai: registrai bei greitoji atmintis (angl. cache memory).

Pagrindinė atmintis su duomenų apdorojimo moduliu yra jungiami atminties magistrale.

Taip pat prie vidinės atminties įrenginių yra priskiriama skaitomoji atmintis (angl. ROM - read-only memory), kuri yra išliekančioji atmintis, t. y. išjungus maitinimui šiame įrenginyje įrašyta informacija išlieka.

Išorinės atminties įrenginiai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Išorinės atminties įrenginys.

Išorinius atminties įrenginius duomenų apdorojimo modulis ir juose esantys procesoriai pasiekia tiktai per įvesties ir išvesties kanalus. Išorinės atminties įrenginiai dažniau yra vadinami duomenų saugojimo įrenginiais, nes naudoja išliekamąją atmintį. Ir saugo duomenis įvairiose duomenų laikmenose.

Išoriniams atminties įrenginiams priskiriami:

  • operatyvieji atminties įrenginiai, tokie kaip diskai, kurie yra pastoviai duomenų apdorojimo modulio pasiekiami;
  • neoperatyvieji atminties įrenginiai (išimamų duomenų laikmenų įrenginiai);
  • duomenų bibliotekos, kurios dar vadinamos duomenų saugyklomis.

Prie duomenų bibliotekų galima būtų priskirti ir šiuolaikines internetinė duomenų saugyklas.

Atminties įrenginių charakteristikos[taisyti | redaguoti kodą]

Stabilumas[taisyti | redaguoti kodą]

Diferenciacija[taisyti | redaguoti kodą]

Keičiamumas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Keičiamoji atmintis - atminties įrenginys, į kurį duomenys gali būti rašomi ir iš jo skaitomi.[6]
  • Skaitomoji atmintis - atminties įrenginys, iš kurio duomenys normaliomis sąlygomis gali būti tik skaitomi.[6] Tokiems įrenginiams galima priskirti, pvz., CD-ROM, CD-R.
  • Lėto įrašymo, greito skaitymo atminties įrenginiai. pvz., CD-RW.

Prieinamumas[taisyti | redaguoti kodą]

Talpa[taisyti | redaguoti kodą]

  • Talpa - duomenų įrašomų į duomenų laikmeną kiekis, paprastai matuojamas bitais arba baitais.
  • Tankis - duomenų įrašymo į duomenų laikmeną tankis.

Atminties įrenginiuose naudojamos technologijos[taisyti | redaguoti kodą]

Puslaidininkiai[taisyti | redaguoti kodą]

Magnetiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Optiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Popieriniai[taisyti | redaguoti kodą]

Kiti[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. LST ISO 2382-1: 1996. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai. Lietuvos standartizacijos departamentas. 1996. 33 psl.
  2. LST ISO 2382-11: 1995. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 11-oji dalis. Apdorojimo įrenginiai. Lietuvos standartizacijos departamentas. 1995. 18 psl.
  3. LST ISO 2382-12: 1995. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 12-oji dalis. Periferinė įranga. Lietuvos standartizacijos departamentas. 1995. 50 psl.
  4. LST ISO 2382-11: 3 psl.
  5. LST ISO 2382-11: 4 psl.
  6. 6,0 6,1 6,2 6,3 LST ISO 2382-12: 9 psl.
  7. 7,0 7,1 LST ISO 2382-12: 8 psl.