Arabiškoji vaikystės knyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Arabiškoji vaikystės knyga – ankstyvosios krikščionybės apokrifas, pasakojantis apie Jėzaus vaikystę. Jis buvo sukompiliuotas šeštame mūsų eros amžiuje, remiantis dviem apokrifiniais šaltiniais – Tomo vaikystės Evangelija ir Jokūbo Protoevangelija.

Kūrinį sudaro trys dalys:

  1. Jėzaus gimimas – paremta Jokūbo Protoevangelija
  2. Stebuklai bėgimo į Egiptą metu – greičiausiai paremta vietos tradicija
  3. Jėzaus vaikystės stebuklai – paremta Tomo vaikystės Evangelija

Šiame apokrife atkartojamos pagražintos istorijos, aprašytos ankstesniuose šaltiniuose, tokios kaip stebuklingi išgijimai nuo Jėzaus vystyklų, Jėzaus prakaitas, virstantis balzamu, raupsų išgydymas ir pan.

Teksto analize remiantis manoma, kad Arabiškoji vaikystės knyga buvo parašyta siriškai, bet vėliau išversta į arabų kalbą – turbūt tais laikais, kai krikščionybė ėmė plisti Arabijos pusiasalyje. Dalis apokrifo teksto yra patekusi į Koraną.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]