Jokūbo Protoevangelija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jokūbo protoevangelija, dar žinoma kaip Jokūbo vaikystės evangelijaankstyvosios krikščionybės apokrifas, datuojamas apytikriai 150 mūsų eros metais. Ji pasakoja apie Marijos gyvenimą ir kūdikėlio Jėzaus gimimą.

Autorystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirtingai nei kanoninėse evangelijose, Jokūbo protoevangelijoje nurodomas autorius: „O aš, Jokūbas, kurs parašiau šitą pasakojimą Jeruzalėje“. Todėl šios evangelijos autorius buvo tapatinamas su Jėzaus broliu Jokūbu.

Teksto tyrimas parodė, kad autorius nežino žydų papročių, ko tikrai nebūtų galima pasakyti apie Jokūbą. Kūrinyje aptinkami Tanacho vertimo į graikų kalbą – Septuagintos – o ne hebrajiškos Tanacho versijos atgarsiai.

Jokūbo protoevangeliją pirmą kartą paminėjo Origenas trečiojo mūsų eros amžiaus pradžioje. Jis teigė, kad tekstas yra įtartinas ir atsiradęs neseniai.

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jokūbo protoevangeliją sudaro trys skyriai po aštuonias pastraipas kiekvienas:

  • Pirmasis pasakoja apie Marijos gimimą, vaikystę ir įsišventimą
  • Antrasis kalba apie Marijos atidavimą Juozapui ir jos nėštumą
  • Trečiasis pasakoja apie Jėzaus gimimą, trijų žynių apsilankymą ir Betliejaus kūdikių išžudymą.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]