Antanas Juknevičius (1903)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Antanas Juknevičius (1903 m. rugpjūčio 8 d. Karužalaukyje, Giedraičių valsčius – 1995 m. spalio 5 d. Vilniuje) – Lietuvos teisininkas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1925 m. baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją, kurioje 1923 m. įsteigė draugiją „Atžala“. 1929 m. baigė Vilniaus universitetą, vienas Vilniaus lietuvių studentų sąjungos steigėjų, 1926–1929 m. pirmininkas.

Vilniaus lietuvių laikinojo komiteto prezidiumo sekretorius, vienas Lenkijos tautinių mažumų centrinio informacinio biuro Varšuvoje ir leidinio „Natio“, ėjusio anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, organizatorių. 1926 m. įsteigė laikraštį „Jaunimo draugas“, iki 1936 m. jo redaktorius ir leidėjas. 19311944 m. vertėsi advokato praktika Vilniuje, buvo Vilniaus lietuvių laikinojo komiteto (nuo 1935 m. tautinio) juriskonsultas. Teismuose gynė per 1000 lietuvių politinių bylų. Parašė daugelį Vilniaus lietuvių memorandumų ir protestų. Už lietuvišką veiklą Lenkijos valdžios baustas. Veikė „Ryto“, „Lietuvių labdarybės“, Šv. Kazimiero jaunimui globoti, Lietuvių mokslo draugijose. 19391940 m. Lietuvos vyriausybės įgaliotinio Vilniaus krašte, Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos banko juriskonsultas. Išleido maldaknygę „Pasigailėk mūsų, Viešpatie“, kalendorių, monologų rinkinį.

1949 m. atvyko į JAV, į Bostoną. Amerikos lietuvių tarybos, Bendrojo Amerikos lietuvių fondo veikėjas, nuo 1949 m. BALF sekretorius. 1952 m. paskirtas Vilniaus krašto lietuvių sąjungos centro valdybos pirmininku, nuo 1956 m. šios sąjungos atstovas Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete. Parašė atsiminimų. 1994 m. grįžo į Lietuvą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Antanas Juknevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 767 psl.