Alfred Jodl

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Alfred Jodl
Bundesarchiv Bild 146-1971-033-01, Alfred Jodl color.jpg
A.Jodlis
Gimė: 1890 m. rugsėjo 10 d.
Viurcburge
Mirė: 1946 m. spalio 16 d. (56 metai)
Niurnberge
Veikla: Vokietijos karinis veikėjas
Commons-logo.svg Vikiteka: Alfred JodlVikiteka

Alfredas Jodlis (vok. Alfred Jodl, g. 1890 m. gegužės 10 d. Viurcburge1946 m. spalio 16 d. Niurnberge) – Vokietijos karinis veikėjas. Vermachto Vyriausiosios karinės vadovybės operatyvinio štabo viršininkas, generolas pulkininkas (1944 m.). 1945 m. gegužės 7 d. Reimse su vakarų sąjungininkais pasirašė Vokietijos kapituliacijos aktą.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė kariškio šeimoje. 1910 m. baigė kadetų korpusą, artileristas. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo baterijos vadas. Po karo tarnavo reichsvere, baigė karo akademiją, dirbo Generalinio štabo operatyviniame skyriuje, nuo 1935 m. jam vadovavo. Po Austrijos anšliuso 1938 m. spalio mėn. ten vadovavo divizijai.

1939 m. spalio mėn. paskirtas Vermachto Vyriausiosios karinės vadovybės operatyvinio štabo viršininku ir tapo vienu svarbiausiu Hitlerio kariniu patarėju operatyviniais-strateginiais klausimais. Dalyvavo rengiant daugelį stambių karinių operacijų, tarp jų „Veis“ (Lenkijos užpuolimas), „Vezerbung“ (įsiveržimas į Norvegiją).

1944 m. liepos 20 d. bunkeryje „Vilko irštvaKlausui fon Štaufenbergui įvykdžius pasikėsinimą prieš Hitlerį, buvo sužeistas.

A.Jodlis Reimse pasirašo Vokietijos kapituliacijos aktą

Po Vokietijos kapituliacijos 1945 m. gegužės 23 d. suimtas ir perduotas Niurnbergo tribunolui. Proceso metu aktyviai ir argumentuotai gynėsi, sakydamas, kad jis vykdė savo priesaiką ir kad kariškis negali atsakyti už politikų sprendimus.[1]

Tribunolas nuteisė A. Jodlį mirties bausme, 1946 m. spalio 16 d. rytą jis pakartas, vėliau kremuotas, o pelenai – išbarstyti.

Nesutarimai su Hitleriu[taisyti | redaguoti kodą]

A. Jodlis būdamas lojalus Hitleriui, laikėsi savarankiškos pozicijos, neretai jam prieštaraudamas. Vykdant karinę operaciją prieš Norvegiją, atsisakė vykdyti Hitlerio įsakymą atitraukti generolo E. Ditlio diviziją nuo Narviko, taip pat nesutikdamas sušaudyti į nelaisvę pakliuvusius priešo parašiutininkus. 1942 m. rugpjūčio mėn. konfliktavo su fiureriu, palaikydamas generolą F.Halderį, vėliau – užtardamas Kaukaze kariavusį generolą feldmaršalą V. Listą. Dėl to Hitleris numatė, kad A. Jodlį pakeis generolas F.Paulius, tačiau pastarojo kapituliacija prie Stalingrado šiems planams sutrukdė.

A.Jodlis po egzekucijos

Reabilitacija[taisyti | redaguoti kodą]

Antroji A. Jodlio žmona Luiza von Benda 1953 m. vasario mėn. išsireikalavo, kad Miuncheno teisme būtų pakartotinai išnagrinėta jo byla. Teismo sprendimu A. Jodlis visiškai išteisintas. Tų pačių metų spalio mėn. dėl visuomenės spaudimo šis sprendimas atšauktas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]