Vermlandas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vermlandas
Värmland
Värmland vapen.svg
SverigesLän2007Värmland.svg
Valstybė: Švedijos vėliava Švedija
Administracinis centras: Karlstadas
Komunos: 16
Įkūrimo data: 1779
Gyventojų (2008): 272 773
Plotas: 17 583 km²
Tankumas (2008): 16 žm./km²
Tinklalapis: Vermlando lėnas

Vermlando lėnas (šved. Värmlands län) – pietvakarių Švedijoje, Vermlando provincijoje. Ribojasi pietuose su Vestra Jotalandu, šiaurėje su Dalarna, ir rytuose su Erebru. Lėnas yra įsikūręs prie Norvegijos sienos. Plotas 17 583 km², 272 773 gyventojų, 15.5 gyv./km². Įkurtas 1779 m. Administracinis centras – Karlstadas (Karlstad).

Savivaldybės[taisyti | redaguoti kodą]

Lėno teritorijoje yra šios savivaldybės (komunos):

  1. Arvikos savivaldybė
  2. Edos savivaldybė
  3. Filipstado savivaldybė
  4. Fershagos savivaldybė
  5. Grumso savivaldybė
  6. Hagforšo savivaldybė
  7. Hamarės savivaldybė
  8. Karlstado savivaldybė
  9. Kristinehamno savivaldybė
  10. Munkforšo savivaldybė
  11. Storforšo savivaldybė
  12. Sunės savivaldybė
  13. Seflės savivaldybė
  14. Toršbio savivaldybė
  15. Orjengo savivaldybė

Miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Tai vienas tankiausiai apgyvendintų regionų visoje Švedijoje. Didžiausi Vermlando miestai yra:

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Švedijos-Suomijos provincija:
Värmland
Šalis: Švedija
Herbas: Värmland vapen.svg
Tautos:
Miestai: Karlstadas
Svpmap varmland.png

Vermlando lėnas sutampa su istorine Vermlando provincija (šved. landscap), kultūriniu Skandinavijos regionu, kuris pasižymi savita etnine kultūra ir turi atskirą tapatybę. Šiuo metu jis yra priskiriamas Svealando žemei.

Vermlandas minimas seniausioje Švedijos ir Norvegijos istorijoje. Geografiškai jis buvo labai svarbioje dalyje tarp Švedijos Svealando (rytuose) Jotalando (pietuose) ir Rytų Norvegijos Oplandenės regiono (vakaruose). Norvegų legendos teigė, kad šioje šalyje pirmiausia įsitvirtino Inglingai, kilę iš Svealando pajūrio. Svealando karaliaus Ingjaldo III sūnus Olavas Medkirtys užvaldė Vermlandą iškirsdamas gausius čia augusius miškus, ir per žmoną paveldėjo Soliorą toliau vakaruose. Pastarajame užaugęs jo sūnus Ingjaldas paveldėjo Vermlandą. Šiam mirus, Vermlando karaliumi tapo jo brolis Halfdanas Baltieji Kaulai.

Ankstyviausiais laikais (VIII–X a.) Vermlandas buvo laikomas Norvegijos karalystės dalimi, susieta per Inglingų dinastinę liniją. Tačiau nuo XI a. krašto gyventojai pasirinko mokėti duoklę Švedijos karaliui, ir nuo tada pradėta laikyti Jotalando žemės dalimi. Čia suformuota atskira provincija. 1584 m. Karlstadui buvo suteiktos miesto teisės, ir jis tapo provincijos sostine.

Naikinant Švedijos provincijas ir steigiant lėnus, Vermlandas išlaikė atskirą tapatybę ir kultūrą. Ilgą laiką jis buvo sujungtas su Nerke kaip Nerkės ir Vermlando lėnas, tačiau 1779 m. vėl atskirtas kaip atskiras administracinis vienetas. XVII a. į regioną gausiai migravo suomiai kolonistai, kurių likučiai išlaikė savo kalbą ir kultūrą iki pat XX a. pabaigos.

XIX a. Vermlandas priskirtas Svealando žemei.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]