Akrilo rūgštis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Akrilo rūgštis
Acrylic acid.svg
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
2-propeno rūgštis
CAS numeris 79-10-7
RTECS numeris AS4375000
Cheminė formulė C3H4O2,
CH2=CHCOOH
Molinė masė 72,06 g/mol
SMILES C=CC(=O)O
Rūgštingumas (pKa) 4,25
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda bespalvis skystis
Lydymosi t° 12 °C (285 K, 54 °F)
Virimo t° 139 °C (412 K, 282 °F)
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas 1,3 cP at 20 °C (68 °F)
Tirpumas H2O neribotas
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija Ėsdinanti (ardanti) (C),
Aplinkai pavojinga (N)
NFPA 704
Žybsnio t° 46 °C (115 °F)
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės R10, R20/21/22,
R35, R50
S-frazės S26, S36/37/39,
S45, S61
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Akrilo rūgštis arba 2-propeno rūgštis yra cheminis junginys, kurio molekulinė formulė C3H4O2. Tai pati paprasčiausia rūgštis iš nesočiųjų karboksirūgščių, su dvigubu ryšiu ir karboksigrupe. Gryna akrilo rūgštis yra skaidrus, bespalvis, aštraus kvapo skystis (virimo temperatūra 139 °C, lydymosi temperatūra 12 °C). Su vandeniu, alkoholiais ir chloroformu maišosi bet kokiu santykiu.

Cheminės savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Akrilo rūgščiai būdingos visos sočiųjų karboksirūgščių cheminės savybės, tačiau jos rūgštinės savybės yra stipresnės nei sočiųjų karboksirūgščių. Jos druksos yra akrilatai. Akrilo rūgštis reaguoja su alkoholiais ir sudaro esterius:

CH2=CH-COOH + CH3OH → CH2=CH-COOCH3 + H2O (reakcija grįžtamoji).

Akrilo rūgšties esteriai ir druskos vadinami akrilatais arba propenoatais. Labiausiai palitę yra metilo, etilo, butilo akrilatai.

Akrilo rūgštis ir jos esteriai lengvai reaguoja tarpusavyje ir su kitais monomerais (pvz., su amidais, akrilonitrilais, stirenu, butadienu) sudarydami polimerus.

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Akrilo rūgštis ir jos dariniai yra labai svarbūs pramonei, naudojami organinėje ir ypač polimerų sintezėje. Pvz., polimerinant akrilnitrilą, gaunamas polimeras poliakrilnitrilas, iš kurio formuojamas cheminis pluoštas nitronas.

Saugumas[taisyti | redaguoti kodą]

Akrilo rūgštis yra erzinantis bei dirginantis odą skystis. Patekus šiai rūgščiai ant odos būtina kuo greičiau plauti tą vietą tekančiu vandeniu ir skubiai kreiptis į gydytoją. Patekusi į akis, ši rūgštis gali išdeginti rageną ir negrįžtamai apakinti. Prisikvėpavus akrilo rūgšties garų gali apimti mieguistumas, pradėti skaudėti galvą. Didelis akrilo rūgšties garų kiekis gali sukelti plaučių edemą.