ANBO-II

ANBO-II

Lėktuvas ANBO-II

Tipas	mokomasis monoplanas
Gamintojas	Karo Aviacijos Tiekimo Skyrius
Kūrėjas	Antanas Gustaitis
Pirmas skrydis	1927 m. lapkričio 10 d.
Baigtas naudoti	1934 m.
Būsena	nenaudojamas
Pagaminta vnt.	1

ANBO-II – mišrios konstrukcijos, dvivietis parasolio tipo aukštasparnis spyrinis monoplanas, skirtas pradiniam lakūnų mokymui. Varomas mažo galingumo oru aušinamu 5 cilindrų žvaigždiniu varikliu. Sukonstravo Antanas Gustaitis. Buvo pagamintas vienas egzempliorius. Pirmas bandomasis skrydis atliktas 1927 m. lapkričio 10 d. Naudotas Lietuvos kariuomenėje ir Lietuvos aeroklube. Lėktuvas sudužo aviakatastrofoje 1934 m. ir nėra išlikęs. 2016 m. buvo atkurta lėktuvo replika.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ANBO istorija prasidėjo tarpukario Kaune, Karo aviacijos dirbtuvėse, įsikūrusiose dabartiniame Aukštosios Fredos rajone (įmonės Helisota teritorijoje).

1928–1930 m. lėktuvas tarnavo jaunųjų karo lakūnų mokymo reikalams, o po kapitalinio remonto 1931 m. buvo padovanotas Lietuvos aeroklubui ir tarnavo civilinių lakūnų mokymui ir treniruotėms. Lietuvos aeroklube buvo eksploatuojamas beveik 4 sezonus. 1934 m. rugpjūčio 26 d. įvyko katastrofa – lėktuvas sulūžo ore, žuvo lakūnas. Priežastis – piloto neįgudimas ir grubios pilotavimo klaidos: apvertus lėktuvą ant nugaros, klupo sparnų spyriai. Pilotai buvo pratę akrobatines figūras daryti su biplano tipo lėktuvais, kurie vienodai gerai atlaiko teigiamas ir neigiamas perkrovas. Spyrinis monoplanas gerai atlaiko teigiamas perkrovas, deja neigiamas sunkiai. Kad sustiprinti spyrius, naudojami kontraspyriai. Šiame lėktuve kontraspyrių nebuvo.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lėktuvas pasižymėjo pastovumu, puikiai skrido ir paleidus vairus. Tačiau vairai buvo pakankamai jautrūs skrendant mažu greičiu, t. y. nebuvo problemų tupiant. Nors ANBO-II nebuvo gaminamas serijomis, jis tapo prototipu garsiesiems ANBO-V ir ANBO-51, nuo kurių mažai kuo skyrėsi.

Sparnai medinės konstrukcijos, dengti drobe, dviejų lonžeronų. Sparnų profilis plokščias apačioje ir išgaubtas viršuje. Prie eleronų sparnuose – pagalbiniai lonžeronai. Eleronai nekompensuoti, medinės konstrukcijos, dengti drobe. Virš liemens priekiniai lonžeronai tvirtinami prie keturių piramidę sudarančių spyrių, užpakaliniai – prie dviejų spyrių. Dvi poros spyrių, Įsirėmusių į sparnų vidurį ir liemens rėmo apatinius lonžeronus – plieniniai vamzdžiai, profiliuoti aliuminio skarda. Liemuo keturkampio pjūvio, suvirintas iš plieninių vamzdelių. Liemens variklinė dalis (viršuje – iki kabinos) dengta aliuminio skarda. Sėdėjimo vietos pakankamai erdvios lakūnams su parašiutais. Tarp variklio sekcijos ir pirmosios sėdynės įdėti tepalo ir benzino bakai. Uodegos plokštumos pagamintos iš duraliuminio ir dengtos audeklu. Nei aukštumos, nei posūkio vairai nekompensuoti. Stabilizatorius paremtas iš apačios dviem poromis spyrių – plieninių vamzdelių, o kilis – plieninės vielos atatampomis.

Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ekipažas: du (pilotas ir instruktorius)
Ilgis: 6,75 m
Sparnų ilgis: 10,72 m
Sparnų plotas: 20 m²
Tuščioji masė: 280 kg
Pilnoji masė: 550 kg
Variklis: Walter NZ-60, 60 AG
Didžiausias greitis: 160 km/h
Tūpimo greitis: 60 km/h
Aukščio lubos: 3,5 km
Kopimo greitis: 1 km per 8 min.

ANBO II replika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rekonstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ANBO-II statyba prasidėjo 2012 m. Jį kūrė aviacijos entuziastai, klubo „ANBO eskadrilė“ įkūrėjai, Rolandas Kalinauskas (konstruktorius) ir Arvydas Šabrinskas (projekto vadovas).^[1] Lėktuvas pakilo pirmajam skrydžiui 2016 m. spalio 18 d.^[2] Lėktuvas stovėjo Pociūnų aerodrome šalia Prienų, tačiau nebuvo vien muziejinis eksponatas, buvo naudojamas pažintiniams skrydžiams Pociūnų apylinkėse. 2017 m. liepos mėn. iš gimtojo aerodromo buvo nuskridęs į Sasnavos aerodromą (Marijampolės raj.), kur šalia – Antano Gustaičio tėviškė Obelinės kaime. Pilotai dėvėjo uniformas, pasiūtas pagal Karo muziejaus turimą dizainą. Lėktuvas registruotas numeriu LY-BDJ, tačiau ant fiuzeliažo, siekiant išlaikyti istorinį vaizdą, šios ženklas nebuvo nevaizduojamas.

Lėktuvas atkurtas toks, koks buvo 1927 m. Projektuodami rekonstruojamą ANBO II, autoriai naudojosi vos vieno mazgo tiksliu eskizu, rėmėsi daugiausia tik nuotraukomis bei skelbta medžiaga žurnale „Plieno sparnai“. Neturint originalaus lėktuvo ar jo konstrukcijos brėžinių, buvo sekama to meto technologijomis arba tiesiog diskutuojant su kolegomis. Techniniai atkurto lėktuvo duomenys tapo labai panašūs į originalo. Prietaisai rodo, kad ANBO II kyla maždaug 50 km/val. o tupia 60 km/val. greičiu. Atitinka ir kreiserinis greitis. Skrendama apie 130 km/val., stengiamasi dėl saugumo neviršyti 150 km/val.

Originalus variklis, su kuriuo skraidė tikrasis ANBO II, kol sudužo aviakatastrofos metu, buvo čekų gamybos „Walter NZ 60“. Jų buvo pagaminta gana nedaug, todėl rasti tokį patį kokybišką variklį buvo beveik neįmanoma. Aviatoriai pritaikė naudotą rusų gamybos variklį „Shvetsov M-11“ (buvo naudojamas lėktuvuose PO-2). Jam naudojamo benzino oktaninis skaičius - apie 66. Kadangi šio variklio suspaudimo laipsnis per pusę mažesnis, šiuolaikinis benzinas dega dvigubai ilgiau. Rasta išeitis: pilamas šiuolaikinis benzinas su priedu, mažinančiu detonacijos laipsnį ir didinančiu degimo greitį esant mažesniam suspaudimui. Be to, šis variklis sukelia radijo ryšio trikdžius. ANBO II neturi stabdžių ir ratuko gale. Todėl juo leidžiantis svarbi ir vėjo kryptis, ir lėktuvo greitis, ir aerodromo paviršius. Stabdžiu, leidžiantis ant dirvos, tampa plaukiojanti lėktuvo uodega. Tuo tarpu ant asfalto ji elgtųsi labai negrabiai.

Avarija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 13:30 Anbo-II replika, pilotuojama A. Šabrinsko, kildama iš Cėsių aerodromo (Latvija), sustojus varikliui nukrito ir sudužo. Pilotas žuvo, keleivis patyrė sužalojimų, buvo skubiai išgabentas į ligoninę, vėliau pilnai pasveiko.^[3]^[4]^[5] Lėktuvas saugomas angare, sprendimo ar bus remontuojamas nėra.