ANBO-I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
ANBO-I
ANBO-I Kauno aerodrome
Tipas mokomasis
Gamintojas Karo Aviacijos Tiekimo Skyrius
Kūrėjas Antanas Gustaitis
Pirmas skrydis 1925 m. rugpjūčio 14 d.
Būsena nenaudojamas

ANBO-I – Antano Gustaičio konstrukcijos vienvietis mokomasis lėktuvas, žemasparnis monoplanas.

Pagamintas vienintelis egzempliorius. Pirmas skrydis įvyko 1925 m. rugpjūčio 14 d. Paskutinis skrydis - 1930 m.

Lėktuvas eksponuojamas Lietuvos aviacijos muzijejuje.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ANBO-I bandymų metu

Sparnai – medinės konstrukcijos, plane iki eleronų stačiakampiai, toliau – trapeciniai (priekinė briauna nuo tiesios linijos nukrypsta 7 cm, o elerono briauna eina lanku), sparnigaliai suapvalinti. Sparnų profilis – 16,55% storio Go-527. Nuo spyrių prijungimo vietos į abu galus jis plonėja maždaug iki 12%. Sparnai - dviejų lonžeronų, su medinėmis nerviūromis, viršuje tarp nerviūrų – kartelės tikslesniam išgaubto paviršiaus profilio išlaikymui. Sparnai sutvirtinti plieninėmis sukryžiuotomis atatampomis. Lonžeronai dėžiniai: lentynos iš spruso, sienelės iš klijuotos faneros. Klijuota fanera dengta priekinė sparno briauna, taip pat ištisai dengti sparnų eleronai, kurių ilgis 2,2 m, o didžiausias plotis 0,35 m. Eleronai nekompensuoti, tačiau įtvirtinti prie pagalbinio lonžerono mažesniu kampu negu sparnai. Sparnai dengti audeklu ir turi po keturis prijungimo taškus: po du lonžeronų galuose prie liemens, ir po du sparnų viršuje – spyriams. Kiekvieną sparną su spyriais nesudėtinga nuimti – tereikia prie liemens ištraukti tris kaiščius. Sparnai apskaičiuoti aštuoniakartei teigiamai perkrovai.

Keturkampio skerspjūvio liemuo yra suvirintas iš plieninių vamzdžių, kurie uodeginėje dalyje sustandinti atatampomis, o priekinėje sudaro trikampes fermas. Už variklio įtvirtintas alyvos bakas. Prieš piloto sėdynę liemenyje yra benzino bakas. Kuras į karbiuratorių patenka laisvu tekėjimu. Variklis izoliuotas priešgaisrine skardos pertvara.

Anbo I iš priekio

Už piloto kabinos – bagažinė. Variklio magnetų jungiklis yra ne tik piloto kabinoje, bet ir ant sparno priekinės briaunos, kad sukdamas propelerį lakūnas pats galėtų įjungti degimą. Prieš lakūno veidą įrentas aerodinaminis celiulioidinis skydelis, o už kabinos angos – profiliuotas aptakas. Visas liemuo dengtas audeklu, tik priekinė sekcija prie variklio – aliuminio skarda. Audeklo siūlė liemens apačioje suvarstoma virve, kuri gali būti išvarstyta, kai liemens dangą reikia nuimti.

Uodegos plokštumos yra save laikančios konstrukcijos. Kilis ir stabilizatorius mediniai, dengti klijuota fanera, o posūkio ir aukščio vairai suvirinti iš plieninių vamzdžių ir dengti audiniu.

Apverstos "Y" tipo "Anzani" varikliai

Važiuoklė - fiksuota, tuo metu naujoviškos konstrukcijos, be pagalbinės ašies. Važiuoklės spyriai prijungti tiesiai prie ratų ašies, o amortizatoriai įtaisyti priekiniuose spyriuose. Važiuoklės ašis – 1,25 m ilgio, dengta profiliuotu duraliuminio skardos aptaku. Ratai su padangomis 0,65 m skersmens, stipinai dengti audeklu. Tokia važiuoklė atsparesnė skersiniam tupdymui.

Lėktuvas buvo varomas Prancūzijoje pagamintu oru aušinamu 3 litrų darbinio tūrio žvaigždiniu trijų cilindrų varikliu „Anzani“, sukusiu dvimentį fiksuoto žingsnio medinį propelerį. Variklis, esant 1250 aps./min. išvystydavo 30 AG, o pasiekęs 1500 aps./min. –35 AG. Variklio masė – 60 kg.[1]

Eksploatacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ANBO-I Aviacijos muziejuje

1926 m. ANBO-I iš konstruktoriaus nupirko karinė aviacija, lėktuvas buvo paskirtas 1-ajai eskadrilei, ir eskadrilės lakūnai su juo vykdė tikslaus tūpimo pratimus.

1927 m. skrendant į Rygą dėl variklio gedimų A. Gustaičiui teko leistis už Babtų prie Šeduvos, Joniškio ir Jelgavos. Spalio 19 d., grįžtant, tupinat nepatogioje vietoje prie Lielupės prieplaukos, du tvoros pagaliai pradūrė sparno drobę. Lėktuvas garlaiviu buvo nuplukdytas į Jelgavą o iš ten traukiniu pargabentas į Kauną.

ANBO-I su pertraukomis skraidė iki 1930 metų. Bene paskutinis su ANBO-I 1930 m. skraidė ltn. Jonas Mikėnas.

Suremontuotas nuo 1935 metų devynerius metus buvo eksponuojamas Karo muziejuje, nuo 1944 metų – dvidešimt šešerius praleido muziejaus rūsyje. 1970 metais lėktuvas tris mėnesius demonstruotas proginėje parodoje, po ko trejetui metų grįžo į muziejaus rūsį. Nuo 1973 metų – 17 metų eksponuotas Visuomeniniame sportinės aviacijos muziejuje, dar trejus metus – Lietuvos aviacijos muziejuje. 1993 m. grįžo į Karo muziejų ir buvo demonstruojamas didžiojoje salėje. Po keleto metų Karo muziejus ANBO-I perdavė Lietuvos aviacijos muziejui.[1]

Replikos kūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2015 m. buvo paskelbta apie Panevėžio traumatologo ir aviatoriaus Manto Butkaus pradėtus ANBO I replikos kūrimo darbus.[2]

Charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anbo I brežinys, žurnalas "L'Air:, 1926 m. sausio 15 d.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Anbo-I, Plieno sparnai
  2. ANBO-I, ANBO eskadrilė
  3. Naujas lietuviškas aeroplanas, Kardas 1925 m. Nr.13, Plieno sparnai

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]