10-asis lietuvių policijos batalionas
10-asis lietuvių policijos batalionas (vok. Litauische Schutzmannschaft–F–Bataillon Nr. 10), 256-asis lietuvių policijos batalionas – iš lietuvių suformuotas pagalbinės kariuomenės dalinys, kovęsis vermachto pusėje.
Formavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
10-asis lietuvių policijos batalionas pradėtas formuoti 1943 m. kovo mėn. Kaune, Žaliakalnio kareivinėse. Vadas – kpt. Jonas Matulis, perkeltas iš 14-ojo policijos bataliono. Tvarkos policijos vado Lietuvoje įsakymu numatyta, kad į naujai formuojamą batalioną turėjo būti siunčiami tinkami SS tarnybai policijos batalionų ir viešosios policijos policininkai. Numatyta, kad batalioną sudarys 715 vyrų.
Batalioną turėjo sudaryti štabas ir keturios kuopos. Į šį batalioną buvo perkelti 69 9-ojo bataliono, 86 14-ojo bataliono ir 54 1-ojo bataliono kariškiai bei įvairių Lietuvos miestų viešosios policijos policininkai.
10-asis batalionas turėjo būti apginkluotas rusiškais ginklais.
1943 m[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1943 m. balandžio mėn. 10-asis batalionas buvo pasiųstas į Novgorodo sritį prie Ilmenio ežero, kur užėmė gynybines pozicijas prie Volchovo upės. Bataliono kareiviai kartais susišaudydavo su Raudonosios Armijos priešakiniais daliniais, vykdė žvalgybinius reidus į raudonarmiečių pozicijas.
1943 m. viduryje 10-asis batalionas buvo pavadintas 256-uoju batalionu.
1944 m[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1944 m. vasario mėn., prasidėjus stipriam Raudonosios armijos puolimui Ilmenio ežero rajone, 256-asis batalionas pasitraukė iki Ostrovo miesto (Pskovo sritis). Iš Ostrovo 1944 m. kovo pradžioje batalionas geležinkeliu permestas į Kauną.
Kaune, Aukštosios Panemunės kareivinėse, bataliono kareiviai ilsėjosi, batalionas buvo papildytas naujokais ir mokomas.
Gegužės mėn. 256-asis batalionas traukiniu išvyko į Opočkos (Pskovo sritis) miestą, kur saugojo geležinkelį ir tiltus. 1944 m. vasarą bataliono kareiviai dalyvavo didelėje operacijoje prieš tarybinius partizanus. Lietuvių kareiviai stovėjo užtvaroje miško pakraštyje ir kautynėse su partizanais nedalyvavo.
1944 m. rugsėjo mėn. 256-ojo bataliono kareiviai pėsčiomis traukėsi Baltijos jūros link. Į paskyrimo vietą (Ziemupės miestelį, tarp Liepojos ir Paviluosto) batalionas atvyko pirmomis spalio dienomis. Čia saugojo Baltijos jūros pakrantės ruožą nuo tarybinių desantų.
1944 m. spalio 13 d. Raudonoji Armija užėmė Rygą, ir spalio 15 d. prasidėjo pirmosios kovos dėl Kuršo. Apsupta vokiečių armijos Kuršo grupė (32 ne visos sudėties divizijos) priešinosi Raudonajai Armijai ir atsilaikė iki pat Vokietijos besąlyginės kapituliacijos (1945 m. gegužės 8 d.). Kuršo grupei priklausė trys lietuvių policijos batalionai – 5-asis, 13-asis ir 256-asis.
Pirmajame kautynių dėl Kuršo etape Raudonoji armija puolė Duobelės–Džukstės kryptimi. Kautynėse dalyvavo 19-osios latvių SS grenadierių divizijos kariai. Tarybinis puolimas buvo atmuštas. Šiame kautynių dėl Kuršo etape 256-asis batalionas nedalyvavo, kadangi saugojo Baltijos jūros pakrantę, o fronto linija tuomet buvo dar netoli Rygos.
1945 m[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1945 m. kovo mėn. 256-ojo bataliono vadu buvo paskirtas kpt. Pranas Ambraziūnas.
1945 m. sausio 12 d. Raudonoji Armija pradėjo didelę puolamąją operaciją prie Vyslos. Vermachto vadovybė tenai permetė septynias divizijas (tarp jų dvi tankų) iš Kuršo grupės. Grupėje liko 25 smarkiai susilpnėjusios divizijos (dvi iš jų – tankų), kurios turėjo ginti 170 km ilgio fronto liniją.
1945 m. kovo 17 d. prasidėjo paskutinis mūšių dėl Kuršo etapas. Apie kovo 14 d. 256-asis batalionas gavo įsakymą atvykti į Kiburi miestelį, kur buvo Kuršo grupės štabas. Batalionas gavo įsakymą vykti į priešakinę fronto liniją prie Bartos upės, kur, įsitvirtinę dešiniajame krante, išbuvo iki pat Vokietijos kapituliacijos 1945 m. gegužės 8 d. Paskutinius du mėnesius batalionas dalyvavo kautynėse su puolančiais tarybiniais daliniais.
„Už gerą bataliono traukimosi organizavimą ir ilgą tarnybą vokiečių kariuomenėje aš buvau apdovanotas II laipsnio „Geležiniu kryžiumi“ ir pakeltas į majorus“ (iš Prano Ambraziūno 1950.10.30d. tardymo protokolo).
Po kapituliacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1945 m. gegužės 8 d. didesnė 256-ojo bataliono kareivių dalis pateko į nelaisvę ir buvo išsiųsti į karo belaisvių bei filtravimo stovyklas, kur jie buvo NKVD tardomi ir vėliau karo tribunolų teisiami.
Dalis bataliono kariškių nenorėjo pasiduoti į nelaisvę ir bandė bėgti į Lietuvą arba netgi į Švediją.
1945 m. gegužės 10 d. šešiolikos žmonių grupė motorine valtimi iš Paviluosto (Latvija) atplaukė į Gotlando salą, kur buvo internuoti. Grupėje buvo 256-ojo bataliono vadas mjr. Pranas Ambraziūnas, to paties bataliono karininkai kpt. Valdemaras Langys (Langė), leitenantai Vincas Lengvelis, Justinas Plevokas, Jonas Jančys, Soteras Vosylius, bataliono gydytojas Vincas Zenkevičius, viršila Stasys Dranseika, puskarininkis Vacys Ingelevičius ir kareivis Pranas Plaškys. 1946 m. sausio 25 d. įvyko Pabaltijiečių kareivių ekstradicija iš Švedijos. 9 internuotus lietuvių karius (visus išskyrus P. Plaškį) Švedija perdavė Tarybų Sąjungai. Visi buvo represuoti ir kalėjo lageriuose. Dalies jų likimai iki šiol nėra žinomi.