Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija
Vieta
Šalys	Lietuva,  Latvija,  Estija,  Lenkija
Savininkai
Partneriai	Litgrid, PSE-Operator, ENTSO-E, AST, Elering
Gamyba
Statybų vertė	~ 1 mlrd. €
Atidarymas	2025 m. (planuojama)
Techninė informacija
Jungties tipas	Antžeminė jungtis Povandeninis kabelis
Srovės tipas	Aukštos įtampos tiesioginė
Kintamoji srovė	330 kV (LT), 400 kV (PL)
Grandžių skaičius	2 jungtys Lietuva-Lenkija: LitPol Link Harmony Link

LitPol Link jungtis

Automatinis generacijos valdymas

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija – strateginė tarpvalstybinė iniciatyva, kuria siekiama atskirti Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) elektros perdavimo tinklus nuo IPS/UPS sistemos ir sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklais. Istoriškai Baltijos šalių elektros energetikos sistema veikia sinchroniškai su IPS/UPS sistema, kurią centralizuotai valdo ir koordinuoja dispečerinė Maskvoje. Sinchronizacija, t. y. Baltijos šalių ir Lenkijos įgyvendinamų projektų visuma, yra reikalinga tam, kad būtų užtikrintas elektros energijos tiekimo saugumas, prieinamumas ir tvarumas Baltijos šalių regione ir šios šalys taptų visavertėmis Europos Sąjungos vidaus elektros rinkos dalyvėmis.

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją vykdo keturių šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai: Lietuvos „Litgrid“ , Lenkijos PSE, Latvijos AST ir Estijos „Elering“.

Strateginiai sinchronizacijos tikslai

2019 m. birželio 20 d. Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais įgyvendinimo. Foto: Robertas Dačkus, LR Prezidento kanceliarija

Istoriškai Baltijos šalių elektros energetikos sistema veikia sinchroniškai su  IPS/UPS sistema, taip pat jungiančia Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių sistemas. Baltijos šalių energetikos sistema vis dar negali veikti nepriklausomai nuo Rusijos, todėl pilna Baltijos šalių energetinė integracija su kitomis Europos Sąjungos šalimis bus įgyvendinta tik elektros energetikos sistemai pradėjus sinchroniškai veikti kontinentinės Europos elektros tinkle. Baltijos šalys, siekdamos energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, turi sinchronizuoti savo elektros sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklais iki 2025 m. Sinchronizacijos kertiniai projektai planuojami įvykdyti iki 2025 m., kada Baltijos šalys prisijungs prie bendro Europos elektros tinklo. Šis politinis susitarimas buvo pasirašytas 2019 m. birželio 20 d.

Lietuvai elektros tinklų sinchronizacijos projektas taip pat svarbus ir dėl politinės įtakos ir santykių  su Rusija ir Baltarusija. Įgyvendinus sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, prekyba su trečiosiomis šalimis, t. y. Rusija ir Baltarusija, neturėtų būti vykdoma.[1]

Finansavimas

Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros sistemų integracijos projekto vertė – apie 1,6 mlrd. eurų. Projektą finansuoja Europos Sąjunga.

Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai iš ES infrastruktūros tinklų priemonės jau paskirtas daugiau nei 1 mlrd. eurų finansavimas. Iki šiol kiekvienas projektas finansuotas maksimaliu galimu intensyvumu – 75 %.

Likusi projekto dalis finansuojama trijų Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių lėšomis.

Sinchronizacijos projektai

Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais vyks pasinaudojant išplėsta esama jungtimi tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“, taip pat bus nutiestas naujas jūrinis kabelis „Harmony Link“.

Taip pat bus sustiprinti vidiniai Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo tinklai, paruoštos sistemos atsijungimui nuo IPS / UPS sistemos ir savarankiškam dažnio valdymui, įrengti sinchroniniai kompensatoriai.

Lietuvos Vyriausybė 2019 m. patvirtino 14 sinchronizacijos projektų.

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos istoriškai yra vieno tinklo dalis, todėl 8 iš 14 sinchronizacijos projektų skirti Lietuvos elektros perdavimo tinklui stiprinti. Tai apima Vilniaus miesto elektros tiekimo patikimumo užtikrinimą, Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo rekonstrukciją, Vakarų Lietuvos perdavimo tinklo paruošimą atsijungimui nuo Kaliningrado srities ir „Harmony Link“ jungties integravimui ir kt.

Jau baigti įgyvendinti šie projektai: 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai–Bitėnai statyba ir 330 kV linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija.

Projektai Lietuvoje

1. „LitPol Link“ jungties išplėtimas
   Projekto reikšmė: tarpsisteminė Lietuvos ir Lenkijos jungtis plečiama įrengiant 410/345/10,5 kV, 600 MVA galios autotransformatorius, išplečiant Alytaus 400 kV ir 330 kV skirstyklas, kai kurias elektros linijas, pertvarkant savųjų reikmių maitinimo 400 kV skirstyklą. Bendra projekto informacija: jungties išplėtimo projektą sudarys trys etapai: poveikio aplinkai vertinimas, techninio projekto parengimas ir statybos leidimo gavimas, rangos darbai ir statybos užbaigimas. Tai itin reikšmingas projektas - planas sinchronizaciją iki 2025 m. vykdyti pasinaudojant esama jungtimi tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ ir nutiesiant naują jūrinį kabelį tarp šių valstybių, numatytas politiniame susitarime, kurį 2018 m. rugsėjo 14 d. patvirtino Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė.
2. 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba
   Projekto reikšmė: projektas reikalingas sinchronizuojant Baltijos šalių elektros energetikos sistemas su kontinentinės Europos tinklais ir integruojant naują tarpsisteminę nuolatinės srovės jungtį su Lenkija „Harmony Link“. Projekto įgyvendinimas užtikrins perdavimo tinklo patikimumą ir padidins elektros energijos tiekimo saugumą.
3. „Harmony Link“ jungties statyba
   Projekto „Harmony Link“ darbų pradžia  – pirmas žingsnis, numatytas Baltijos valstybių elektros energijos tinklų ir kontinentinės Europos tinklo sinchronizavimo politiniame susitarime, kurį 2018 m. birželio 28 d. pasirašė Europos Komisijos Pirmininkas ir Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos valstybių ir vyriausybių vadovai. Politiniame susitarime numatytas techninis Baltijos šalių sistemų sinchronizavimo scenarijus, kad sinchronizacija iki 2025 m. vyks pasinaudojant esama jungtimi tarp Lietuvos ir Lenkijos („LitPol Link“) ir nutiesiant naują jūrinį kabelį tarp šių valstybių. Šį  scenarijų 2018 m. rugsėjo 14 d. patvirtino Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė. Maždaug 330 km bendro ilgio, 700 MW galios povandeninė ir sausumos aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis „Harmony Link“ sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje. Numatoma statybos darbų pradžia – 2023 m., įjungimas – 2025 m. Iš viso „Harmony Link“ projektui numatytos investicijos siekia apie 680 mln. eurų, iš kurių 493 mln. eurų sudarys parama iš Europos infrastruktūros tinklų fondo „Connecting Europe Facility“. „Harmony Link“ – tai bendras Lietuvos ir Lenkijos projektas. Jungtį sudarys kabelis ir keitiklių stotys Lietuvoje ir Lenkijoje. Kabelis bus tiesiamas tarp Lenkijos ir Darbėnų pastotės Lietuvoje.
4. 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas (įgyvendintas)
   Projekto reikšmė: ​išplėtus 330/110/10 kV Bitėnų TP (pastatant reikiamos galios antrą autotransformatorių ir 110 kV skirstyklą) sudaryta galimybė prijungti naują 110 kV elektros perdavimo liniją Pagėgiai - Bitėnai, taip pat padidėjo elektros tiekimo patikimumas visoms prie 110 kV tranzitinės linijos Klaipėda - Pagėgiai - Jurbarkas prijungtoms TP (Šilutės, Juknaičių, Usėnų, Pagėgių, Taurų, Tauragės TP). Projekto tikslas: išplėsti 330 kV Bitėnų SP pastatant 110 kV skirstyklą ir du reikiamos galios autotransformatorius.
5. 110 kV linijos Pagėgiai–Bitėnai statyba (įgyvendintas)
   Projekto reikšmė: nutiesus liniją sustiprintas elektros tiekimo patikimumas Pagėgių savivaldybės ir visos Vakarų Lietuvos elektros vartotojams bei užtikrintos techninės galimybės atsinaujinančių elektros energijos išteklių integracijai į elektros energetikos sistemą. Projekto tikslas: padidinti elektros energijos perdavimo patikimumą Pagėgių rajone.
6. 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstravimas (įgyvendintas)
   Projekto reikšmė: įgyvendinant valstybės strateginius tikslus ir Lietuvos elektros sistemą perorientuojant dirbti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais, turi būti užtikrintas patikimas elektros perdavimas ir padidintas elektros tiekimo saugumas. Sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais numatyta perdavimo tinklo plėtra ir modernizavimas, tarp jų ir Vilnius elektros perdavimo mazgo stiprinimas.  Elektros perdavimo linijos nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus rekonstrukcija yra vienas pirmųjų Vilniaus elektros perdavimo mazgo stiprinimo darbų. Projekto tikslas: Vilniuje smarkiai plečiasi naujos gyvenvietės, atsigauna senosios, todėl planuojama, kad ateityje didmiesčio elektros galios poreikis bus išaugęs beveik trečdaliu, todėl būtina sustiprinti Vilniaus miesto elektros mazgą ir užtikrinti patikimą elektros perdavimą šalies sostinei.
7. 330 kV linijos Vilnius–Neris statyba Projekto reikšmė: įgyvendinant valstybės strateginius tikslus ir Lietuvos elektros sistemą perorientuojant dirbti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais, turi būti užtikrintas patikimas elektros perdavimas ir padidintas elektros tiekimo saugumas. Po sinchronizacijos atjungus linijas su Baltarusija, elektros tiekimo patikimumui Vilniuje užtikrinti reikalinga nauja linija, sujungianti Vilniaus ir Neries transformatorių pastotes. Linija taip pat sustiprins Vilniaus miesto elektros mazgą ir sudarys sąlygas toliau plėsti tinklą augančiam miesto ir rajono elektros galios poreikiui patenkinti. Projekto tikslas: užtikrinti elektros energijos patikimumą ir sustiprinti Vilniaus elektros mazgą augančiam poreikiui patenkinti.
8. 330 kV skirstyklos „Mūša“ statyba Projekto reikšmė: projektas reikalingas siekiant sinchronizuoti Baltijos šalių elektros energetikos sistemas su kontinentinės Europos tinklais ir integruoti naują tarpsisteminę nuolatinės srovės jungtį su Lenkija „Harmony Link“. Projekto įgyvendinimas užtikrins perdavimo tinklo patikimumą ir padidins elektros energijos tiekimo saugumą.
9. 330 kV linijos Darbėnai–Bitėnai statyba Projekto reikšmė: projektas reikalingas siekiant sinchronizuoti Baltijos šalių elektros energetikos sistemas su kontinentinės Europos tinklais ir integruoti naują tarpsisteminę nuolatinės srovės jungtį su Lenkija „Harmony Link“. Projekto įgyvendinimas užtikrins perdavimo tinklo patikimumą ir padidins elektros energijos tiekimo saugumą.
10. 330 kV linijos Kruonio HAE–Bitėnai statyba Projekto reikšmė:  projektas reikalingas siekiant sinchronizuoti Baltijos šalių elektros energetikos sistemas su kontinentinės Europos tinklais ir integruoti naują tarpsisteminę nuolatinės srovės jungtį su Lenkija „Harmony Link“. Projekto įgyvendinimas užtikrins perdavimo tinklo patikimumą ir padidins elektros energijos tiekimo saugumą.
11. Šiaurės rytų Lietuvos tinklo optimizavimas ir paruošimas sinchroniniam darbui su KET Projekto reikšmė: Šiaurės rytų Lietuvos tinklo optimizavimas būtinas siekiant tinkamai paruošti elektros sistemą pereiti dirbti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais. Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje išvystyto Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo svarbiausias tikslas buvo integruoti Ignalinos atominę elektrinę į sistemą. Kol veikė atominė jėgainė, 330/110/35 kV Ignalinos atominės elektrinės transformatorių pastotė buvo sudėtingiausias elektros perdavimo mazgas Lietuvoje, užtikrinęs elektrinėje pagamintos elektros perdavimą visai Lietuvai ir tuo pačiu energija aprūpinęs Ignalinos atominės jėgainės reaktorius. Projekto tikslas: projektas skirtas įdiegti optimalų ilgalaikį sprendimą, kuris užtikrintų patikimą tinklo veikimą Šiaurės rytų Lietuvoje, o kartu ir visoje Lietuvoje, taip pat pasiruošti Lietuvos elektros energetikos sistemos desinchronizacijai nuo IPS/UPS sistemos ir sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu. Projekto metu bus rekonstruota daugiau nei 35 metus veikianti Ignalinos AE TP, dalį jos įrenginių perkeliant į Lietuvos elektrinės transformatorių pastotę. Rekonstrukcijos metu Ignalinos AE TP bus atskirtos trys tarpsisteminės linijos.
12. Naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas Lietuvos EES Projekto reikšmė: sinchronizuojantis su kontinentinės Europos tinklais, Baltijos regiono perdavimo sistemų operatoriai privalo užtikrinti bent 17100 MW/s elektros energetikos sistemos inerciją. Pagrindiniai inercijos šaltiniai yra besisukantys sinchroniniai agregatai – generatoriai, varikiai arba agregatai, veikiantys sinchroninio kompensatoriaus režimu. Taigi savarankiškam dažnio stabilumui reguliuoti reikalingi nauji Lietuvai įrenginiai - sinchroniniai kompensatoriai. Bus įrengta po tris sinchroninius kompensatorius kiekvienoje Baltijos šalyje. Sinchroniniai kompensatoriai yra naudojami perdavimo tinkluose siekiant pagerinti elektros energetikos sistemų dinaminį stabilumą. Pagrindiniai kompensatorių panaudojimo tikslai: ·       Trumpojo jungimo galios padidinimui (sinchroninių kompensatorių  pajungimas prijungimo taške pagerina elektros energijos kokybės parametrus, sumažina įtampos kryčių amplitudę trumpojo jungimo metu) ·       Sistemos inercijos užtikrinimui (papildomos inercijos užtikrinimui būtinas smagratinių sistemų prijungimas) ·       Reaktyviosios galios kompensavimui (reaktyviosios galios suvartojimas/generavimas į tinklą siekiant užtikrinti reaktyviosios galios balansą ir leistinus tinklo įtampos lygius) Projekto „Naujų sinchroninių kompensatorių prijungimas Lietuvos EES“ tikslas – įgyvendinti būtinąsias sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais priemones, efektyviausiu būdu užtikrinant reikiamą inercijos kiekį ir sistemos dinaminį stabilumą Lietuvos elektros energetikos  sistemoje.
13. Dažnio stabilumo vertinimo sistemos (FSAS) įrengimas Projekto reikšmė: 2019 m. gegužės 27 d. Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai pasirašė susitarimą su kontinentinės Europos operatoriais dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Pasirašytame susitarime nustatytas techninių priemonių katalogas, kurį būtina įgyvendinti siekiant pradėti sinchroninį darbą. Kadangi Baltijos šalys su kontinentinės Europos tinklais bus sinchroniškai sujungtos tik per dvigrandę „LitPol Link“ liniją, kataloge numatyta sąlyga, kad Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai privalo įdiegti dažnio stabilumo vertinimo sistemą, kuri užtikrins Baltijos elektros sistemos dažnio stabilumą tuo atveju, jei įvyktų nenumatytas atsijungimas ir Baltijos elektros sistema turėtų veikti salos režimu. Naujai diegiamą dažnio stabilumo vertinimo sistemą (angl. Frequency Stability Assesment System, FSAS) sudarys du moduliai, kurie vykdys dažnio stabilumo analizę planavimo proceso metu ir realiu laiku. Projekto tikslas: įrengti sistemą, kuri užtikrintų Baltijos elektros sistemos dažnio stabilumą įvykus nenumatytam atsijungimui nuo kontinentinės Europos tinklų ir Baltijos elektros sistemai veikiant salos režimu.
14. Automatinio generacijos valdymo sistemos įdiegimas Projekto reikšmė: norint dirbti sinchronizuotai su kontinentinės Europos elektros tinklais (KET), Baltijos elektros energetikos sistema turės atitikti KET taikomus dažnio atkūrimo proceso reikalavimus, kurie numato, kad Baltijos šalių energetinės sistemos privalės įsidiegti automatinio generacijos valdymo sistemas (toliau – AGV). AGV sistema yra viena kertinių bet kurios elektros energetikos sistemos dalių, padedanti užtikrinti stabilų dažnį, jo parametrus bei srautus tarpsisteminėse linijose. Šiuo metu Baltijos šalys yra vieningos Rusijos energetikos sistemos dalis (toliau – UPS/IPS), kurioje dažnis valdomas centralizuotai iš Maskvos dispečerinio centro. KET dažnio valdymas decentralizuotas, ji suskirstyta į dažnio valdymo zonas (angl. LFC block), kurios yra atsakingos už dažnio kokybę ir sistemos balanso valdymą ir privalo turėti pagal bendrus KET reikalavimus nustatytas rezervų apimtis dažnio kritimo sustabdymui ir jo atkūrimui. Projekto tikslas: Automatiškai aktyvuoti galios rezervus ir  atkurti sistemos dažnį ir elektros energijos balansą įdiegus automatinę generacijos valdymo sistemą (AGV).

Sinchronizacijos projektais siekiama šių pagrindinių tikslų:[2]

Istorija

2007 m.

Baltijos šalių premjerai patvirtino Baltijos šalių ir Kontinentinio Europos tinklo sinchronizaciją kaip strateginį projektą regione. Tais pačiais metais Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai tuometinei tarptautinei organizacijai UCTE pateikė paraišką jungtis prie kontinentinės Europos tinklų.

2012 m.

Lietuvos Respublikos Seime priimtas įstatymas, kuriuo įtvirtinamas Lietuvos elektros sistemos integracijos su kontinentinės Europos tinklais tikslas. Tais pačiais metais LR Vyriausybė nutarimu įgalioja „Litgrid“ įgyvendinti Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Kontinentinės Europos elektros tinklais (KET) veiksmus.

2013 m.

Atlikta Baltijos elektros perdavimo sistemų operatorių ir Švedijos konsultacijų bendrovės „Gothia Power AB“ Baltijos valstybių integracijos į Europos Sąjungos vidaus elektros energijos rinką iki 2020 m. galimybių studija.

2014 m.

Baltijos šalių ir kontinentinės Europos tinklų elektros sistemų sujungimo sinchroniniam darbui projektas įtraukiamas į Europos Komisijos Bendrojo intereso projektų sąrašą.

2015 m.

Europos Vadovų Taryba įvardija visų Europos Energetinės Sąjungos dimensijų svarbą užtikrinant energetinį saugumą. Pavasarį atliekama studija „Didelės galios generuojančio šaltinio integravimo į Baltijos elektros energetikos sistemą dirbant sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais techninių sąlygų ir kaštų identifikavimo tyrimas“. Jos tikslas – išanalizuoti naujos AE darbą Baltijos šalių elektros energetikos sistemoje ir pateikti galimus techninius sprendinius naujos elektrinės prijungimui prie perdavimo tinklo atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius techninius standartus.

2016-2017 m.

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (Joint research center, JRC), bendradarbiaudamas su Baltijos jūros regiono šalių atstovais BEMIP (Baltic Energy Market Interconnection Plan) formate atliko Baltijos šalių sinchronizacijos scenarijų analizės studiją.

2018 m.

2018 birželio 26 d. Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Estijos ministras pirmininkas Juris Ratasas, Latvijos ministras pirmininkas Maris Kučinskis ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis pasirašė Baltijos valstybių elektros energijos tinklų ir kontinentinės Europos tinklo sinchronizavimo veiksmų gaires.

Rugpjūtį atlikta studija parodė, kad šalių elektros energijos sistemos dažnio stabilumas bei tiekimo saugumas gali būti užtikrintas sinchronizacijos su Europa per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir papildomą jūrinę jungtį su Lenkija, įgyvendinus kitus būtinus techninius sprendimus.

Tais pačiais metais, rugsėjo 19 d. Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai kreipėsi į Lenkijos perdavimo sistemos operatorių PSE dėl prisijungimo prie Kontinentinės Europos tinklų.Rugsėjo 21 d. Lenkijos PSE, kaip palaikančioji šalis, kreipėsi į ENTSO-E RGCE (Regional Group Continental Europe) dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklų prijungimo prie Kontinentinės Europos tinklų. Taip prasidėjo formali Kontinentinės Europos sinchroninės zonos išplėtimo procedūra. Spalio mėnesį pateikta paraiška pirmojo darbų etapo ES finansavimui pagal CEF programą. Lapkritį ENTSO-E suformuota tikslinė prijungimo darbo grupė. ENTSO-E RGCE suformavo darbo grupę, į kurią įeina palaikančiosios šalies Lenkijos bei Baltijos perdavimo sistemos operatoriai. Darbo grupė šiuo metu rengia prisijungimo prie Kontinentinės Europos tinklų sutartį bei technines sąlygas (Catalogue of Measures).

2019 m.

Europos Komisija skyrė didžiausią galimą finansavimą Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektams ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF). ES lėšomis bus finansuojama 75 proc. pirmojo etapo sinchronizacijos projektų vertės.

Gegužės 29 d. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-E kontinentinės Europos regioninė grupė pranešė, kad Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi. Birželio 20 d. Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais įgyvendinimo. Juo įtvirtintas konkretus veiksmų planas ir būtini įgyvendinti kertiniai projektai iki pat 2025 m., kuomet Baltijos šalys prisijungs prie saugios ir patikimos Europos energetikos sistemos. Politinį susitarimą Europos Vadovų Tarybos metu pasirašė Europos Komisijos Pirmininkas Jeane Claude Juncker, Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Estijos Ministras Pirmininkas Jüri Ratas, Latvijos Ministras Pirmininkas Krišjānis Kariņšas ir Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis.  

Rugpjūčio  7 d. Lietuvos Vyriausybė patvirtino 14 sinchronizacijos projektų sąrašą ir suteikė jiems ypatingos valstybinės svarbos statusą.

Lapkričio 29 d. baigtas pirmasis iš šių projektų – 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas.

2020 m.

2020 metų birželį buvo įgyvendintas antrasis iš Vyriausybės patvirtintų sinchronizacijos projektų – 110kv elektros perdavimo linija Pagėgiai-Bitėnai.

2020 metų spalį antrajam sinchronizacijos etapui Europos Komisija priėmė sprendimą skirti 720 mln. eurų finansavimą. Šio kaip ir pirmojo etapo projektai yra finansuojami 75 proc. intensyvumu.

2020 metų gruodį buvo rekonstruota 330 kV elektros perdavimo linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius. Tai buvo jau trečiasis Vyriausybės patvirtintas sinchronizacijos projektas.

2021 m.

Sausio mėn. jungčiai su Lenkija „Harmony Link“ Lietuvos teritorijoje parinkta trasa jūroje ir sausumoje bei įsigyta teritorija Darbėnų pastotei statyti.

Kovo 30 d. Baltijos elektros perdavimo sistemų operatoriai pasirašė paslaugų teikimo sutartį su kontinentinės Europos perdavimo sistemų operatorių konsorciumu dėl 5 tyrimų, kurių tikslas – pateikti rekomendacijas kaip užtikrinti saugų ir stabilų Baltijos šalių veikimą kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje nuo 2025 m.

Pagrindiniai darbų etapai

2019-2025 m. infrastruktūros plėtros projektų bei kitų prisijungimo prie Kontinentinės Europos tinklų techninių sąlygų (Catalogue of Measures) įgyvendinimas.

Iki 2021 m. „LitPol Link“ išplėtimo 1-as etapas, sinchroniniai kompensatoriai.

Iki 2022 m. vidinių Baltijos šalių perdavimo sistemų stiprinimas (1-o etapo pabaiga)

2021–2025 m. jūrinės jungties su Lenkija, pavadintos „Harmony Link“, statybos.

2019	Bitėnų transformatorių pastotės rekonstrukcija
2020	110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai tiesimas
2020	LitPol Link plėtra Alytuje
2020	330 kV oro linijos LE-Vilnius rekonstrukcija
2020-21	Šiaurės Rytų Lietuvos tinklo optimizavimas
2022-24	Naujų sinchroninių kompensatorių  diegimas
2023	Elektros energetikos sistemos dažnio stabilumo vertinimo (FSAS) valdymo sistemos įrengimas
2024	Automatinio generacijos valdymo (AGV) sistemos įdiegimas
2025	330 kV oro linijos Vilnius-Neris statyba
2025	Darbėnų transformatorių pastotės statyba
2025	Mūšos transformatorių pastotės statyba
2025	Harmony Link jungties statyba
2025	Vakarų Lietuvos 330 kV oro linijų rekonstrukcija ir plėtra
2025	Perjungimas iš BRELL į KET

Taip pat skaitykite

• LitPol jungtis

Nuorodos

• Litgrid oficiali svetainė
• ENTSO-E