Žvėrtakiai
Žvėrtakiai (angl. therianthrope, „teriantropai“) – fantastinių būtybių klasė. Tai žmonės, kurie gali virsti žvėrimis, arba kartais žvėrys, kurie gali virsti žmonėmis.
Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tiek folklore, tiek ir maginėje fantastikoje žinomiausi žvėrtakiai yra vilktakiai (vilkolakiai). Be to, aptinkami ir kitokie - loktakiai, tigratakiai, žiurktakiai, šerntakiai, ruontakiai ir kt.
Neretai jie turi specialius pavadinimus:
- aniotas (angl. anioto) – leopardtakys. Tiesa, šiuo pavadinimu vadinti ir „žmonių leopardų“ slaptosios draugijos nariai Vakarų Afrikoje.
- bouda (angl. bouda) – Afrikos hientakys, žmogus, galintis virsti hiena.
- enkantadas (angl. encantado) – Brazilijos delfintakys, delfinas, galintis pavirsti žmogumi.
- kicunė, kicune (angl. kitsune) – japonų folkloro laptakys.
- kumiho (angl. kumiho) – korėjiečių laptakė. Lapė, galinti pasiversti moterimi.
- mujina (angl. mujina) – japonų barsuktakys.
- nachzereris (vok. Nachzehrer) – vokiečių ir kašubų nemirėlis kiaultakys.
- selkis (angl. selkie) – škotų, airių, fareriečių, islandų folkloro ruontakys.
- tanukis (angl. tanuki) – manguttakys. Usūrinio šuns (manguto) pavidalo žvėrtakys, kuris gali pavirsti žmogumi japonų folklore.
- zmeus (rumun. zmeu) – rumunų drakontakys.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Terminas žvėrtakys, ko gero, pirmą kartą buvo panaudotas 1992 m. išleistoje Karių ir magų taisyklių knygelėje[1]. Terminas sukurtas pagal analogiją su vilktakiu. Iš vilkolakio pavadinimų (vilkolakis, vilkatas, vilktakas, vilktakis, vilktakys) po konsultacijos su leksikologu buvo parinktas vilktakys ('bėgiojantis vilku'; vilkas + *tek- 'bėgioti') ir pagal jį padarytas bendras terminas žvėrtakys.
Tarptautinis atitikmuo yra teriantropas (angl. therianthrope), kilęs iš gr. thērianthrōpos 'žvėriažmogis' (thēri- 'žvėris' + anthrōpos 'žmogus')[2]. Tiesa, teriantropas dažnai reiškia ne žvėrtakį (būtybę, kuri keičia pavidalą iš žmogaus į žvėrį ir atvirkščiai), o žmoginę chimerą – būtybę, kurios dalis kūno yra žmogaus, o dalis – kitokio gyvūno.
Žvėrtakiai kultūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žvėrtakiai nuo seno žinomi įvairių tautų mitologijoje, jie pavaizduoti senovinėse urvų tapyboje[3].
Tarptautinis terminas teriantropija, kuriuo apibūdinamos Azijos ir Europos tautų folklore žinomos gyvūnų tranformacijos, buvo pavartotas ne vėliau kaip 1901 m.[4]. Šiuo terminu buvo vadinami dvasinis tikėjimas apie gyvūnų transformacija 1915 m. Yra duomenų, kad šis terminas gali būti naudotas dar XVI a. vienoje baudžiamojoje byloje, sietoje su spėjamais vilkolakiais.
Religijų istorikas ir etnologas Mircea Eliade teigė, kad tikėjimai apie gebėjimą transformuotis į gyvūnus buvo plačiai paplitę[5].
Žinomiausia žvėrtakystės forma yra vilktakystė – likantropija[6]. Taip pat žinomos yra šuntakystė (angl. cynanthropy) ir kattakystė (ailuranthropy). Terminą cynanthropy 1901 m. naudojo kalbant apie kinų mitus, kuriuose žmonės virsta šunimis, šunys tampa žmonėmis, kuriuose minimi seksualiniai santykiai tarp žmonių ir šunų[7].
Žvėrtakystė ir psichiatrija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dalis žmonių su psichikos sutrikimais tiki esantys pusiau žvėrys (tai vadinama klinikine likantropija), kas kartais susiję su rimtomis psichozėmis[8]. Neretai klinikinė likantropija siejama su afektiniais ir šizofreniniais psichikos sutrikimais.[9]
Žvėrtakystė ir fantastika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vienokios ar kitokios žvėrtakystės formos ir jos priežastys minimos įvairiuose fantastikos kūriniuose. Pvz., žvėrtakystė užima svarbią vietą Polo Andersono romane „Operacija Chaosas“[10].
Žvėrtakystė ir vaidmenų žaidimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žvėrtakystė yra gana plačiai naudojama maginės fantastikos vaidmenų žaidimuose, pvz., „Dungeons and Dragons“, „Advanced Dungeons and Dragons“, „Kariai ir magai“, kuriose aprašyti įvairūs žvėrtakių variantai.
„Dungeons and Dragons“ žaidimo pabaisyne „A Practical Guide to Monsters“ minima, kad anglų kalboje terminu lycanthrope vadinamos įvairios kūnamainės būtybės, o toliau rašoma „Geresnis žodis šiai fantastinių būtybių grupei vadinti yra therianthrope“ (liet. žvėrtakys)[11].
Žvėrtakių savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paprastai žvėrtakiai yra žmonės, kurie gali pasiversti žvėrimis. Jų savybės:
- Virsdami žvėrimis jie sudrasko savo drabužius, todėl prieš virsdami paprastai nusirengia. Nors kai kurie žvėrtakiai virsdami transformuoja ir dėvimus drabužius, šarvus, turimus daiktus.
- Gali iškviesti savo pakraipos žvėris – vilktakiai vilkus, loktakiai – lokius ir pan. Iškviesti žvėrys būna žvėrtakių sąjungininkai, kaunasi už juos.
- Nukautas žvėrtakys atgauna savo tikrąjį pavidalą – paprastai žmogaus. Bet jei žvėrtakys yra žvėris, virstantis žmogumi, tai tokio žvėrtakio, nukauto žmogaus pavidale, lavonas atvirsta gyvūno lavonu.
- Pavidalą pakeitusius žvėrtakius žeidžia tik sidabriniai ar magiški ginklai, kerai.
- Būdami žmogaus pavidalo žvėrtakiai paprastai išlaiko tam tikrus bruožus, pagal kuriuos galima atpažinti žvėries pavidalą. Pvz., žiurktakiai turi stambesnius, „graužikiškus“ priekinius dantis, loktakiai – labai gauruoti ir pan.
- Žvėrtakio įkandimas gali būti užkrečiamas. Įkąstasis, jei liko gyvas, po kurio laiko gali virsti to paties tipo žvėrtakiu.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Beitas K. (1992) Fantastinis vaidmenų žaidimas KARIAI IR MAGAI: žaidimo meistro knyga“
- ↑ "therianthropic. " Webster’s Third New International Dictionary, Unabridged. Merriam-Webster, 2002. http://unabridged.merriam-webster.com (11 May 2008).
- ↑ „Trois Freres“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2006-12-06.
- ↑ De Groot, J.J.M. (1901). The Religious System of China: Volume IV. Leiden: Brill. p. 171.
- ↑ Eliade, Mircea (1965). Rites and Symbols of Initiation: the mysteries of birth and rebirth. Harper & Row.
- ↑ Greene, R. (2000). The Magic of Shapeshifting. York Beach, ME: Weiser. p. 229. ISBN 1-57863-171-8.
- ↑ De Groot, J.J.M. (1901). The Religious System of China: Volume IV. Leiden: Brill. p. 184.
- ↑ Keck PE, Pope HG, Hudson JI, McElroy SL, Kulick AR. (1988) Lycanthropy: alive and well in the twentieth century. Psychological Medicine, 18(1), 113-20.
- ↑ Garlipp, P; Godecke-Koch T, Dietrich DE, Haltenhof H. (2004 m. Jan mėn.). „Lycanthropy--psychopathological and psychodynamical aspects“. Acta Psychiatrica Scandinavica. 109 (1): 19–22.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Anderson Poul(1995) Operacija „Chaosas“: (mokslinis) fantastinis romanas. – Kaunas : Eridanas, 1995. – 239 p. – (Pasaulinės fantastikos aukso fondas; 35). – ISBN 9986-36-006-4
- ↑ Hess, Nina (2007). A Practical Guide to Monsters. Renton, WA: Wizards of the Coast, Inc. p. 33. ISBN 978-0-7869-4809-3.