Žemaitkiemiai (Bolotnikovas)
Šis straipsnis apie gyvenvietę Krasnoznamensko rajone. Apie gyvenvietę Černiachovsko rajone skaitykite straipsnyje Žemaitkiemiai (Įsruties apskritis).
| Žemaitkiemiai rus. Болотниково vok. Szameitkehmen, Lindenhaus | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
| Gyventojų | 97 |
| Pašto kodas | 238743 |
| Tel. kodas | +7 40164 |
Žemaitkiemiai[1] arba Bolotnikovas (vok. Szameitkehmen, nuo 1936 m. rugsėjo 9 d. Schameitkehmen, nuo 1938 m. birželio 6 d. Lindenhaus, 1945–1946 m. rus. Шамайткемен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Болотниково) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Dobrovolsko kaimo gyvenvietės kaimas 2 km į šiaurės vakarus nuo Pilkalnio, prie Ragupės.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].png)
Įkurti 1580 m. Istoriniai pavadinimo rašybos variantai: Sammeitken, Schameitken, Szameitckehmen.[2] 1736 m. Žemaitkiemiuose minimos 13 vokiškai ir 4 lietuviškai kalbančios šeimos.[3] 1785 m. buvo mišrusis kaimas su 39 ugniakurais,[4] 1823 m. – mišrusis kaimas su malūnu ir 261 gyventoju.[5] 1723–1818 m. priklausė Įsruties apskrities Užpjaunių domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai. Tikintieji priklausė Pilkalnio evangelikų liuteronų parapijai. 1874 m. apskrityje įsteigtas Užpjaunių valsčius, kuriam priklausė ir Žemaitkiemių kaimo bendruomenė. 1905 m. turėjo 68 gyvenamuosius namus, 601 gyventoją. 10 iš jų buvo lietuviai.[3]
Kaimo centrinė, seniausia dalis buvo gatvinio tipo, su trimis didelėmis ir apie 20 mažesnių sodybų; likusios keliasdešimt sodybų buvo išsibarsčiusios vienkiemiais didelėje kaimo teritorijoje. Kaimo viduriu ėjo Pilkalnio–Kusų–Gumbinės plentas. Kaimo žemėse buvo Ragupės, Eimenio ištakos, šiaurės rytinėje dalyje telkšojo nedidelė pelkė, kurioje buvo kasamos durpės. Kaime buvo mokykla, svečių namai.
1944 m. rudenį, artėjant frontui, gyventojai evakuoti į Vokietijos gilumą, vietinių gyventojų nebeliko. Po Antrojo pasaulinio karo atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1736–1818 m. | Lietuvos departamentas | Prūsijos karalystė |
| 1818–1945 m. | Pilkalnio apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1946–1946 m. | Pilkalnio rajonas | Kaliningrado sritis |
| 1947–2008 m. | Dobrovolsko apylinkė Krasnoznamensko rajonas |
Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Dobrovolsko kaimo gyvenvietė Krasnoznamensko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1905 m. | 1910 m.[6] | 1933 m. | 1939 m.[7] | 2002 m. | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 601 | 635 | 633 | 593 | 119 | 97 | ||
| |||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- ↑ Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Lindenhaus (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-03-02.
- ↑ 3,0 3,1 Žemaitkiemiai: 4. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.4 (Rahn-Žvižežeris). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.161. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
- ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.4 (P – S), p.418. Kümmel, Halle, 1823 (vok.).
- ↑ Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-03-02.
- ↑ www.verwaltungsgeschichte.de Landkreis Pillkallen (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-03-02.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.