Žeimių Kosakovskių koplyčia

Kitos reikšmės – Žeimių koplyčia.

55°10′46″š. pl. 24°13′14″r. ilg. / 55.179397°š. pl. 24.220684°r. ilg. / 55.179397; 24.220684

Žeimių Kosakovskių koplyčia

Savivaldybė	Jonavos rajonas
Gyvenvietė	Žeimiai
Adresas	Kauno g.
Statybinė medžiaga	Tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	1843 m.
Stilius	Klasicizmas

Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios komplekso Kosakovskių koplyčia-mauzoliejus – klasicistinė balto mūro koplyčia, stovinti Jonavos rajone, Žeimių miestelio centre, prie Kauno gatvės (kelio 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta ). Ji yra Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios architektūrinio komplekso statinys, regioninis architektūros ir memorialinis paminklas, nuo 1992 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą.^[1]^[2] Viena iš trijų paminklinių koplyčių, pastatyta šventoriuje pirmoji, 1843 m.

Koplyčia-mauzoliejus priklausė kilmingai Kosakovskių giminei, jos statytojas – Žeimių dvarininkas Simonas Kosakovskis (1812–1882). Per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį po Atgimimo koplyčioje buvo pašarvota keletas parapijoje mirusių neturtingų asmenų. 2020 m. duomenimis, koplyčia (antžeminė dalis) stovėjo nenaudojama.

Istorija

1720 m. Žeimių bažnyčia klebono Andriaus Medekšos rūpesčiu buvo padidinta. 1780 m. ją konsekravo titulinis Cinos vyskupas ir būsimas Livonijos vyskupas Juozapas Kazimieras Korvin-Kosakovskis. 1838 m. bažnyčios šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. 1843 m. šventoriaus kampe pastatyta klasicistinė koplyčia. Ji buvo Žeimių dvaro savininko, Kauno ribinio teismo teisėjo Simono Kosakovskio (1812-1882) šeimos mauzoliejus. Tarp kitų Kosakovsių šeimos atstovų joje palaidotas ir 1863 m. sukilimo dalyvis, Zigmanto Sierakausko adjutantas Jaroslavas Kosakovskis (1841-1889).^[1] Šiuolaikinė bažnyčia pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus projektą pastatyta 1906 m.

XIX ir XX a. sandūroje koplyčia buvo rekonstruota išplečiant rūsio patalpas. 1963 m. remontuota, 2005-2006 m. nepilnai restauruota. 2005 m. restauracijos projektą buvo parengusi architektė Birutė Biekšienė.

Architektūra

Koplyčios statinys kompaktinis, stačiakampio plano, vieno aukšto, su įėjimu iš šiaurės pusės (nuo bažnyčios), su dvišlaičiu stogu, pastoge. Yra dvi laidojimo rūsio patalpos: rytinė su pusapvalėmis laidojimo kriptų nišomis po koplyčia ir vakarinė patalpa, išeinanti už koplyčios ribų, su dviem metalinėmis sijomis karstams pastatyti. Po pastatu esančio rūsio patalpa su mediniu sijiniu perdenginiu, rūsio priestato – iš tinkuoto plytų mūro skliautelių ant metalinių sijų perdanga. Į rūsį patenkama pro angą grindyse po altoriumi, nusileidžiant mediniais laiptais. Kultūros vertybių registre nurodyti rūsyje esantys du metaliniai karstai ir Kosakovskių šeimos palaikai.^[1]

Koplyčios pagrindiniame fasade pastatytas keturių kolonų portikas su trikampiu frontonu. Pastato frontonus priekyje ir gale vainikuoja metaliniai kryžiai. Šoninės sienos su dideliais stačiakampiais langais, apsaugotais metalinėmis grotomis. Šalia koplyčios yra aptvaras su ornamentuota ažūrine metaline tvorele. Joje įstatyti dviejų varčių varteliai ant tašytų akmenų blokų cokolio.

Viduje stovi masyvus altorius su dviem paveikslais „Jėzus su nendre“ ir „Švč. Mergelė Marija“ (prastos būklės, sunykęs antro tarpsnio paveikslas). Vidaus sienose įmūrytos Mykolo Korvin-Kosakovskio, Juozapo Korvin-Kosakovskio, Simono Korvin-Kosakovskio, Jaroslavo Korvin-Kosakovskio, Valerijos Kosakovskos, Mykolo Korvin-Kosakovskio (dviejų bendravardžių), Marijos ir Zigmanto Kosakovskių memorialinės lentos su įrašais lenkų kalba.