Žalsvoji gijabudė

(Entoloma incanum Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Žalsvoji gijabudė ((Entoloma incanum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai ( Fungi) Skyrius: Papėdgrybūnai ( Basidiomycota) Klasė: Papėdgrybiai ( Basidiomycetes) Eilė: Agarikiečiai ( Agaricales) Šeima: Gijabudiniai ( Entolomataceae) Gentis: Gijabudė ( Entoloma) Rūšis: Žalsvoji gijabudė ( (Entoloma incanum)
Index Fungorum
Binomas
Entoloma incanum (Elias Magnus Fries) Lexemuel Ray Hesler, 1967
Sinonimas
Agaricus euchlorus Lasch 1838 Agaricus incanus Fr. 1821 Agaricus murinus Sowerby 1798 Agaricus sowerbyi Berk. 1836 Leptonia euchlora (Lasch) P. Kumm. 1871 Leptonia incana (Fr.) Gillet 1876 Leptonia incana var. citrina D.A. Reid 1972 Rhodophyllus incanus (Fr.) E. Horak 1980

Žalsvoji gijabudė (Entoloma incanum) – gijabudinių (Entolomataceae) šeimos grybų rūšis. Paplitusi Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje, Amerikoje.

Biologija

Humuso saprotrofas. Grybas nuodingas. Auga nedidelėmis grupėmis žolėtose pakelėse, nesukultūrintose pievose, ganyklose, dirvonuose, parkuose. Šiltesniuose kraštuose kartais randamas plačialapių lapuočių retmiškiuose. Tinka kalkingas dirvožemis.

Nuo kitų gijabudžių skiriasi žaliu ar geltonai žaliu kotu, dažnai nemaloniu kvapu. Gali būti supainiojama su panašios išvaizdos žalsvąja guotene (Hygrocybe psitacina), kurios vaisiakūniai žalsvi, taip pat auga pievose, bet neturi specifinio kvapo.

Kepurėlė 1–4 cm skersmens, pradžioje pusiau rutuliška, vėliau išgaubta, plokštėjanti, dažnai su įduba centre, šviesiai žalsva, gelsva. Trama šviesiai žalia, oksidacijos metu tampa melsvai žalia. Himenoforas lakštelinis. Lakšteliai pradžioje žalsvi, vėliau šviesiai rožiniai. Kotas 2–8 cm ilgio, 0,1–0,4 cm storio. Sporų maišelis rožinės spalvos, sporos 9–14 × 7–10 µm, kampuotos.

Populiacija Lietuvoje

2005 m. žalsvoji gijabudė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Žinomos 8 radavietės.