Šiaurės Dvina
| Šiaurės Dvina | |
|---|---|
 Šiaurės Dvina Archangelske
| |
| Ilgis | 744[1] km |
| Baseino plotas | 357 000 km² |
| Vidutinis debitas | 3490 m³/s |
| Ištakos | Suchona, Jugas |
| Žiotys | Baltoji jūra |
| Šalys | Rusija |
Šiaurės Dvina (rus. Северная Двина) – upė Rusijoje, europinės dalies šiaurėje. Teka Vologdos ir Archangelsko sritimis. Susidaro susiliejus Suchonos ir Jugo upėms ties Didžiojo Ustiugo miestu. Teka į šiaurės vakarus Rytų Europos lyguma. Iki santakos su Vaga teka plačiu slėniu, skaidosi į atšakas. Toliau slėnis smarkiai susiaurėja. Nuo santakos su Pinega vėl slėnis išplatėja, o vaga skaidosi į protakas, kurios suteka ties Archangelsku. Įteka į Baltosios jūros Dvinos užutėkį, sudaro deltą (plotas 900 km²).
Didžiausi intakai: Vyčegda, Uftiuga, Pukšenga, Pinega (dešinieji), Vaga, Jemca (kairieji).
Upė užšąla nuo spalio arba lapkričio iki balandžio. Suchonos upe, Kubenos ežeru Šiaurės Dvina sujungta su Baltijos-Baltosios jūrų kanalu. Pinegos upe ir kanalu jungiasi su Kulojumi. Laivuojama.[2] Prie Šiaurės Dvinos įsikūrę miestai: Didysis Ustiugas, Kotlasas, Novodvinskas, Archangelskas.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Государственный водный реестр
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.
- ↑ Šiaurės Dvina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 254 psl.