Įstatymų leidžiamasis susirinkimas (Prancūzija)
Kitos reikšmės – Įstatymų leidžiamasis susirinkimas (reikšmės).
| Įstatymų leidžiamasis susirinkimas Assemblée nationale législative | |
 Įstatymų leidžiamojo susirinkimo medalis | |
| Tipas | |
|---|---|
| Tipas | Vienerių rūmų parlamentas |
| Istorija | |
| Įkurta | 1791 m. spalio 1 d. |
| Panakinta | 1792 m. rugsėjo 20 d. |
| Vadovybė | |
| Pirmininkas | Emanuelis de Pastorė (pirmas) Pjeras Žozefas Kambonas (paskutinis) |
| Struktūra | |
| Deputatų sk. | 745 |
 | |
| Politinės grupės |
|
Įstatymų leidžiamasis susirinkimas (pranc. Assemblée nationale législative) – aukščiausioji Prancūzijos įstatymų leidžiamoji institucija. Įkurta 1791 m. spalio 1 d. per Prancūzijos revoliuciją. Veikė iki 1792 m. rugsėjo 20 d., kai jį pakeitė Nacionalinis Konventas.[1]
Įstatymų leidžiamasis susirinkimas buvo vienerių rūmų parlamentas, susidedantis iš 745 narių su 2 metų kadencija.[2]
Pagal konstituciją Įstatymų leidžiamasis susirinkimas galėjo leisti įstatymus (karalius turėjo veto teisę), įvesti mokesčius, nustatyti armijos ir karo laivyno dydį, skelbti karą, ratifikuoti taikos ir prekybos sutartis, pradėti bylas (sprendžiamas aukščiausiojo teismo) prieš ministrus.[2]
Faktiškai Įstatymų leidžiamasis susirinkimas veikė apie metus, o tada buvo pakeistas Nacionaliniu Konventu.[2] Rinkimus į Nacionalinį Konventą, kuris turėjo sudaryti naują konstituciją, paskelbė pats Įstatymų leidžiamasis susirinkimas 1792 m. rugpjūčio 10 d.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1791 m. rugsėjo 30 d. Steigiamasis susirinkimas paleido save. 1791 m. spalio 1 d. darbą pradėjo Įstatymų leidžiamasis susirinkimas.[4] 1792 m. rugpjūčio 10 d. sankiulotai, vadovaujami Paryžiaus komunos, užėmė Tiuilri rūmus.[5] Įstatymų leidžiamasis susirinkimas nušalino Liudviką XVI nuo sosto ir su šeima uždarė Liuksemburgo rūmuose.[4] 1792 m. rugsėjo 20 d. prie Valmi miestelio prancūzų kariuomenei pavyko sustabdyti Paryžiaus link judančią Prūsijos kariuomenę. Tą pačią dieną Paryžiuje susirinko naujai išrinktas Nacionalinis Konventas, pakeitęs Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą.[4]
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą sudarė 745 deputatai: dešinėje apie 260 konstitucinės monarchijos šalininkų feljanų, kairėje 136 respublikos rėmėjai jakobinai (tarp kurių buvo ir vėliau pavadintų žirondistais) ir kordeljerai, likę 345 deputatai buvo nepriklausomi („Pelkė“), prisidėdavę prie tos grupės, kuri tuo metu būdavo stipriausia.[6][4]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Chris Jim Mitchell, The French legislative assembly of 1791 (Brill, 1988).
- ↑ 2,0 2,1 2,2 „Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона“, т. XII (1894): Жилы — Земпах, „Законодательное собрание“, с. 174 s:ru:ЭСБЕ/Законодательное собрание
- ↑ Convention, The National. (angl.) Encyclopædia Britannica, Eleventh Edition, Т. VII (7) : Constantine Pavlovich - Demidov. Inc.-New York:, 1910–1911., 46 psl.s:en:1911 Encyclopædia Britannica/Convention, The National
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 „Prancūzijos revoliucija“. vle.lt]. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-04-13.
- ↑ „Paryžiaus komuna“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-04-13.
- ↑ „Pelkė“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-04-13.
