Zvenjevojė (Pupainys)

Koordinatės: 54°41′š. pl. 20°59′r. ilg. / 54.68°š. pl. 20.98°r. ilg. / 54.68; 20.98 (Zvenjevojė (Pupainys))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zvenjevojė
rus. Звеньевое
liet. Pupainys, Popėnai
vok. Gut Popehnen
Zvenjevojė
Zvenjevojė
54°41′š. pl. 20°59′r. ilg. / 54.68°š. pl. 20.98°r. ilg. / 54.68; 20.98 (Zvenjevojė (Pupainys))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Gvardeisko rajonas
Įkūrimo data 1376
Pašto kodas 238220
Tel. kodas (+7) 40159
Tinklalapis славинск.рф

Zvenjevojė (liet. Pupainys, Popėnai, vok. Gut Popehnen, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Звеньевое) – gyvenvietė Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Gvardeisko rajone, nuo 2005 m. Slavinsko kaimo gyvenvietės kaimas.[1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sembos žemės kaimo pavadinimas Pupainīs prūsiškos kilmės. 1376 m. minimi Pupayn.[3] 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Vėluvos apskrities kaimas, iki 1929 m. valstybinis dvaras.[4] 1910 m. buvo 85 gyventojai.[5] 19472005 m. Slavinsko apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Vėluvos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19472008 m. Slavinsko apylinkė
Gvardeisko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Slavinsko kaimo gyvenvietė
Gvardeisko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]