Pereiti prie turinio

Zmeinogorskas

Zmeinogorskas
Змеиногорск
      
Kraštotyros muziejus Zmeinogorske
Zmeinogorskas
Zmeinogorskas
51°10′0″ š. pl. 82°10′0″ r. ilg. / 51.16667°š. pl. 82.16667°r. ilg. / 51.16667; 82.16667 (Zmeinogorskas)
Laiko juosta: (UTC+7)
ValstybėRusijos vėliava Rusija
KraštasAltajaus kraštas Altajaus kraštas
RajonasZmeinogorsko rajonas
Įkūrimo data1736 m.
Gyventojų (2021)9 410[1]
Plotas34 km²
Tankumas (2021)277 žm./km²
Altitudė450 m
VikitekaZmeinogorskas
KirčiavimasZmeinogòrskas

Zmeinogorskas (rus. Змеиногорск) – miestas Rusijoje, Altajaus krašto pietuose, 360 km į pietvakarius nuo Barnaulo, prie Koroblichos upelio. Rajono centras. Keliai į Rubcovską, Šemachą, Barnaulą. Išlikęs XIX a. pab. – XX a. pr. senamiestis su pirklių namais, kalnakasybos valdyba, buvusiomis gamyklomis. Veikia krašto muziejus.

Zmeinogorskas įkurtas 1736 m. prie pradėtų kasti sidabro telkinių. 1757 m. pastatyta tvirtovė. XVIII–XIX a. Zmeinogorskas buvo svarbiausias Rusijoje aukso ir sidabro gavybos centras. XX a. pr. gavyba sustojo, bet po 1935 m. vėl pradėtas kasti auksas ir polimetalų rūda. 1952 m. suteiktas miesto statusas.[2] XX a. pab. kalnakasybos pramonė sunyko.

Zmeinogorske, tremtinių šeimoje gimė Lietuvos architektas Vladimiras Dubeneckis (1888–1932).[3]

  1. RUSSIA: Altai Krai, citypopulation.de
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 159
  3. Vladimiras Dubeneckis(parengė Morta Baužienė, Jolita Kančienė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-01-09).