Zenta Mauriņa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Zenta Maurinia)
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Zenta Mauriņa
latv. Zenta Mauriņa
Zenta Mauriņa (1930).jpg
Gimė: 1897 m. gruodžio 15 d.
Lejasciemas
Mirė: 1978 m. balandžio 25 d. (80 metų)
Bazelis
Sutuoktinis(-ė): Konstantinas Rauduvė
Veikla: latvių rašytoja, eseistė, kultūros filosofė
Išsilavinimas: filologijos daktarė
Alma mater: Latvijos universitetas
Heidelbergo universitetas
Žymūs apdovanojimai:

1971 m. Konrado Adenauerio premija

Zenta Maurinia. Pašto ženklas. 1996.

Zenta Maurinia (latv. Zenta Mauriņa, 1897 m. gruodžio 15 d. Lejasciemas, dab. Gulbenės savivaldybė1978 m. balandžio 25 d. Bazelis, Šveicarija, palaidota Bad Krocingene, Badenas-Viurtembergas) – latvių rašytoja, eseistė, kultūros filosofė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zenta Maurinia, būdama penkerių, susirgo vaikų cerebriniu paralyžiumi ir iki gyvenimo galo liko prikaustyta prie invalido vežimėlio. 1915 m. baigė Liepojos rusų gimnaziją. 19211927 m. Latvijos universitete studijavo filosofiją ir baltų filologiją, vėliau tęsė studijas Heidelbergo universitete. 1938 m. filologijos daktarė.

1934 m. aplankė Vieną, 19361937 m. – Florenciją, Veneciją, Romą, Paryžių ir Kauną, 1938 m. išleido kelionių apybraižų rinkinį. 19371940 m. „Daugavas Gadagrāmatas“ literatūrinė redaktorė. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. persikėlė į Švediją, dėstė Upsalos universitete. Nuo 1965 m. gyveno Bad Krocingene, skaitė paskaitas Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parašė apie 90 knygų, pagrindinis žanras – filosofinės esė ir autobiografiniai kūriniai, kuriuose daugiausia nagrinėjo latvių ir Europos rašytojų kūrybą, rūpinosi latvių tautos kultūros vertybių ir tradicijų išsaugojimu. Rašė ir vokiečių kalba. [1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dostojevskis: jo asmenybė, gyvenimas (Dostojevskis: viņa personiba, mūža), 1933 m.),
  • Šiaurės temos ir variacijos (Ziemeļu temas un variacijas), 1938 m., apie skandinavų ir baltų kultūrų paraleles,
  • Prometėjo šviesoje (Prometēja gaisma), 1943 m.,
  • Kultūros šaknys (Kultūras saknes), 1944 m.,
  • Širdies mozaika (Sirds mozaika), 1947 m.,
  • Rusų rašytojų portretai (Portrats russischer Schriftsteller), 1968 m.,
  • Tolimas kelias (Tāla gaita), autobiografinė, 1955 m.),
  • Geležiniai skląsčiai lūžta (Dzelzs aizbīdni lūst), autobiografinė, 1960 m.
  • Tremties tragizmas (Trimdas tragika), dienoraštis, 1965 m., lietuvių kalba – vertė Silvestras Gaižiūnas, Leidykla: Pasviręs pasaulis, 2008 m., ISBN 9955-435-93-8
  • Mano šaknys danguje (Manas saknes īr debesis), dienoraštis, išl. 1980 m.).
  • Gyvenimo traukinys (Dzīves vilciens), 1941 m.
  • Knyga apie žmones ir daiktus (Gramata par cilvekiem un lietam), lietuvių 1998 m.
  • Kopotie raksti 10 sējumos, izdevniecība „Daugava“, Rīgā 1996 m.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Otto Schepp. Das Herz hat Flugel, biografija, 1953.
  • Zenta Maurina. 15.12.1897 – 25.4.1978. Gedenkschrift zum 100 Geburtstag. Maximilian Dietrich Verlag, Memmingen, 1997.
  • Zentai Mauriņai – 100. Eiropa, Latvija – kultūru dialogs. Konferences materiāli. (prof. A. Cimdiņas redakcijā), Rīga, Nordik, 1998.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Arvydas Valionis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 470 psl.
  • Anita Rožkalne, LU literatūras, folkloras un mākslas institūts: Latviešu rakstniecība biogrāfijās. Riga: Zinātne 2003, ISBN 9984-698-48-3

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]