Pereiti prie turinio

Zavercis

Koordinatės: 50°29′20″ š. pl. 19°26′00″ r. ilg. / 50.48889°š. pl. 19.43333°r. ilg. / 50.48889; 19.43333 (Zavercis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zavercis
lenk. Zawiercie
      
Stotis
Zavercis
Zavercis
50°29′20″ š. pl. 19°26′00″ r. ilg. / 50.48889°š. pl. 19.43333°r. ilg. / 50.48889; 19.43333 (Zavercis)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Silezijos vaivadija Silezijos vaivadija
Apskritis Zavercio apskritis
Įkūrimo data XII a. (įkurtas), 1915 (miesto teisės)
Gyventojų (2006) 53 926
Plotas 85,24 km²
Tankumas (2006) 633 žm./km²
Pašto kodas 42-400 iki 42-431
Tinklalapis www.zawiercie.eu
Vikiteka Zavercis

Zavèrcis [1] (lenk. Zawiercie) – miestas pietų Lenkijoje, Silezijos vaivadijoje. Miestas įsikūręs prie Vartos upės, už 41 km į šiaurės rytus nuo vaivadijos sostinės Katovicų. Apskrities centras. Turi apie 53,9 tūkst. gyv. (2006 m.).

Zavercio miestas praeityje turėjo ir kitus panašiai skambančius vardus: Zaveyurchy, Zavertse, Zavirtcha, Zavyerche.

Bažnyčia

Pirmoji Kromołów gyvenvietė (dab. Zavercio vienas iš rajonų) minima nuo XII a. Miestas ėmė plėstis tik nutiesus pro jį geležinkelį VaršuvaViena 1847 m. Po 25 metų apylinkėse veikė naujai atidarytos anglies ir geležies rūdos kasyklos. 1870 m. buvo atidarytas stiklo fabrikas – pirmoji pramonės įmonė mieste. Suklestėjo ir kitos pramonės šakos: pastatyti dideli medvilnės ir audimo fabrikai, metalų liejykla, plytų gamykla, lentpjūvė, garo ir vandens malūnai, mašinų gamybos įmonės. Augant ekonomikai, sparčiai daugėjo ir gyventojų. Kurį laiką buvo du kaimai ir palivarkas Bendzino apskrityje,[2] fabrikų gyvenvietė.[3]

Per II Pasaulinį karą miestas buvo vokiečių užimtas ir pavadintas Warthenau, čia buvo atidarytas žydų getas.

  • Warta Zawiercie
  • Lenkijos valstybės 1000 metų stadionas, kurio talpa 1 200 žiūrovų.
  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Zawiercie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 494 psl. (lenk.)
  3. Zawiercie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 717 psl. (lenk.)