Wladislaw Kozlowski

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Wladislaw Kozlowski (filosofas))
Vladislovas Kozlovskis
lenk. Władysław Kozłowski
Vladislovo Kozlovskio portretas
Gimė 1832 m. rugsėjo 7 d.
Berdyčivas, Rusijos imperija
Mirė 1899 m. rugpjūčio 9 d. (66 metai)
Lvovas
Palaidotas (-a) Lyčiakovo kapinės
Vaikai lenkų filosofas, sociologas, psichologas, literatas, 1863 m. sukilimo dalyvis

Vladislovas Kozlovskis (lenk. Władysław Kozłowski; 1832 m. rugsėjo 7 d. Berdyčivas, dab. Ukraina – 1899 m. rugpjūčio 9 d. Lvovas) – lenkų filosofas, sociologas, psichologas, literatas, 1863 m. sukilimo dalyvis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vladislovas Kozlovskis gimė 1832 m. rugsėjo 7 d. Berdyčeve, Rusijos imperijoje. 18441852 m. jis mokėsi Žitomyro gimnazijoje. Nuo vaikystės turėjo regos problemų. Baigęs gimnaziją 1852 m. įstojo į Kijevo šv. Vladimiro universiteto teisės fakultetą. Po metų perėjo į Medicinos fakultetą. Dėl pinigų stygiaus mokslus dažnai nutraukdavo. Studijų metais bičiuliavosi su lenkų istoriku Marijanu Dubieckiu, istoriku ir rašytoju Juozapu Tretiaku, lenkų geologu Aleksandru Čekanovskiu bei Konstantinu Helskiu.[1][2]

1860 m. V. Kozlovskis išlaikė egzaminus ir tapo nuolatiniu lenkų kalbos mokytoju Bila cerkvoje. Mokytojavo iki 1862 m. 1863–1868 m. V. Kozlovskis apsistojo Paryžiuje, kur lankė paskaitas Sorbonos universitete ir Prancūzijos koledže, daugiausia studijavo psichologijos disciplinas. Tuo metu jo finansinė padėtis buvo labai sunki, o akių problemos apsunkino studijas. 1868 m. V. Kozlovskis išvyko į Serbiją, o 1872 m. – į Lvovą. Gyvendamas Lvove Kozlovskis atsidėjo literatūrinei kūrybai ir vedė privačias literatūros pamokas. 1882 m. Kozlovskis tapo Austrijos piliečiu ir tokiu būdu išsirūpino teisę gauti stipendiją. Gauta finansinė parama padėjo jam atsidėti literatūriniam ir filosofiniam darbui.

V. Kozlovskis kartu su savo bičiuliu profesoriumi Benediktu Dybovskiu aplankė Adomo Mickevičiaus gimtąjį miestą. Paskutinius savo gyvenimo metus Kozlovskis praleido „Dohmso“ vardo prieglaudoje.

V. Kozlovskis buvo Osolinskių vardo bibliotekos rėmėjas.

Vladislovas Kozlovskis mirė 1899 m. rugpjūčio 9 d., palaidotas Lyčiakovo kapinėse, Lvove.

Kūrybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Kozlovskis išleido keletą knygų: „Współczesne kierunki filozoficzne” (1885–1886 m.), „Stanowisko filozofii doświadczalnej wobec intuicyjnej” (1888 m.), „Współczesne kierunki filozoficzne” (1885 m.), „Logika elementarna” (1891). Taip pat publikavo nemažai straipsnių literatūrine, filosofine tematika žurnale „Prawda. Tygodnik Polityczny, Społeczny i Literacki”.[3]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Elwira Kosnarewicz: Kozłowski Władysław. W: Słownik psychologów polskich. Elwira Kosnarewicz, Teresa Rzepa, Ryszard Stachowski (red.). Poznań: Instytut Psychologii UAM, 1992, s. 124–125.
  2. Wielka Encyklopedia Powszechna Ilustrowana Saturnina Sikorskiego (1892–1914).
  3. Glausta Vladislovo Kozlovskio biografija. [1]