Willem Kalf

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vilemas Kalfas (ol. Willem Kalf, 1619 m. lapkričio 3 d.(?), Roterdamas, Nyderlandai – 1693 m. liepos 31 d., Amsterdamas) – XVII a. Nyderlandų tapytojas, dirbęs natiurmorto žanre.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilemas Kalfas gimė Roterdame, pakrikštytas 1619 m. lapkričio 3 d. Jo tėvas Jan Jansz Calff (Kalf), buvo pasiturinčiu audinių prekybininku ir miesto tarybos nariu. Tėvas mirė 1625 m. Po motinos Machtelt Gerrits mirties, 1638 m. Vilemas Kalfas persikėlė į Paryžių, kuriame tapė iki 1646 m., kai grįžo į Roterdamą. 1651 m. spalio 22 d. Horno mieste registruotos jo vedybos su Cornelia Pluvier van Vollenhove. Po vedybų Vilemas Kalfas paminėtas esantis Amsterdamo tapytojų gildijos nariu. Vilemas Kalfas gyveno gana pasiturinčiai. Jis apie 1680 m. nustojo tapyti ir atsidėjo meno kūrinių prekiautojo verslui. Dailininkas mirė 1693 m. liepos 31 d. ir buvo palaidotas rugpjūčio 3 d. Amsterdamo Zuiderkerk bažnyčioje.

Vilemas Kalfas laikomas vienu žymiausių XVII a olandų natiurmorto žanro tapytojų. Pasak vėlesnio olandų dailininkų kronininko Houbraken, Vilemas Kalfas mokėsi pas Hendrik Gerritsz Pot (apie 1585–1657). Galbūt mokėsi pas Cornelis Saftleven (apie 1607–1681). Pagal stilistinius panašumus galima spėti, kad Kalfą įtakojo Roterdamo dailininkas Frans Rijckhals (apie 1600–1647). Pirmieji Kalfo natiurmortai priskiriami jo Paryžiaus kūrybos laikotarpiui. Brandaus menininko stilių Vilemas Kalfas išvystė Amsterdame maždaug nuo 1650 m. Geriausiuose Kalfo natiurmortuose vaizduojami keletas prabangių objektų: sidabro indai, Venecijos stiklas, kiniškas porcelianas − ant stalo išdėstyti tamsiame fone. Ypač detaliai vaizduojamas šių objektų paviršių spindesys šviesoje. Vilemo Kalfo sėkmingiausiu pasekėju buvo Jurriaen van Streek (1632–1687).

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]