Vytėnų laidojimo koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°05′56″š. pl. 22°59′26″r. ilg. / 55.098897°š. pl. 22.990643°r. ilg. / 55.098897; 22.990643

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Vytėnų laidojimo koplyčia
Vytėnų koplyčia mauzoliejus.JPG
Savivaldybė Jurbarko rajonas
Gyvenvietė Pilis I
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1937 m.
Stilius istorizmas

Vytėnų laidojimo koplyčiaPanemunės pilies (dar vadinamos Gelgaudų, Vytėnų) kompleksui priklausanti koplyčia. Ji stovi Pilies I kaime (Skirsnemunės sen.), Jurbarko rajone. Koplyčia yra už 200 m į rytus nuo pilies rūmų, atokioje parko [1] vietoje ant atskiros kalvos, kitapus tvenkinių.

Interjeras

Koplyčia yra valstybės saugomas architektūros paminklas, 1996 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 22718).[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. pirmojoje pusėje parką prižiūrėjo Vytėnuose veikęs saleziečių vienuolynas. Koplyčią 1937 m. pastatė vienuoliai. Čia iš Skirsnemunės bažnyčios buvo perkelti saleziečių globėjo kunigo Antano Petraičio, mirusio 1933 m., palaikai. Antrojo pasaulinio karo metu jie vėl buvo grąžinti į Skirsnemunės bažnyčią. 1930 m. testamentu A. Petraitis įgytą turtą buvo perdavęs saleziečių kongregacijai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorizmo stilistikos koplyčia pastatyta pagal inžinieriaus Jurgio Valaičio projektą. Raudonų plytų mūro stačiakampio plano statinys yra sudėtingo tūrio: turi žemesnę vienanavę patalpą ir aukštesnę presbiteriją. Virš dvišlaičio stogo iškeltas kupolas. Laidojimo rūsyje 4 aukštais išdėstytos stačiakampės laidojimo nišos.

Priekiniame fasade virš įėjimo durų yra dvikalbis įrašas (lotynų ir lietuvių k.): „Atlygink, Viešpatie, ištikimiesiems ir geraširdžiams (PSCXXIV4)“. Po galine siena betoniniame pamate įspausta koplyčios pastatymo data „1937“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. Panemunės (Vytėnų, Gelgaudų) parkas
  2. „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-12-03.