Vytėnų dvaras

From Vikipedija
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°56′25.21″ š. pl. 23°54′28.92″ r. ilg. / 54.9403361°š. pl. 23.9080333°r. ilg. / 54.9403361; 23.9080333

Vytėnų dvaras
Dvaro pastatas 2012 m.
Dvaro pastatas 2012 m.
Vieta Vytėnų g. 95, Vytėnų kaimas, Kauno rajonas
Įkurtas 1925 m.
Rūmų stilius Mūrinis
Bajorų giminės Leonas Račiūnas
Parkas Pavieniai želdynai
Pastatų būklė Daugiabutis gyvenamasis namas
Savininkas Račiūnų šeima

Vytėnų dvaras – buvusi dvaro sodyba Vytėnų kaime, Kauno rajone, šalia Kauno šiaurinio pakraščio. Patogiai pasiekiama nuo automagistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda  pro „Megos“ prekybos centrą (apie 0,9 km).

Dvaro kiemas. Prie medžio – bevardis obeliskas

Istorija[edit | edit source]

Dvaras įkurtas XX a. pradžioje po žemės reformos, kai buvo dalinamos Sargėnų dvaro žemės. Iš jų apie 76 ha 1925 m. įsigijo nepriklausomybės kovų dalyvis, savanoris Leonas Račiūnas. Jis sukūrė pavyzdingą dvaro ūkį, pastatė išraiškingą gyvenamąjį namą. Kartu su dvaro savininku čia gyveno ir jo brolis kompozitorius Antanas Račiūnas, kuris gyvendamas Vytėnuose užsiėmė kūryba, jo kvietimu dvare svečiavosi žymus rusų operos dainininkas Fiodoras Šaliapinas. Tikėtina, jog jis dainavo rūmų balkone 1934 m.[1]

1941 m. nacionalizuotame dvare įsteigtas daržininkystės ir sodininkystės tarybinis ūkis, tuomet – vienas pirmųjų Lietuvoje. Į Vytėnus iš Dotnuvos buvo perkelta bandymų stotis, veikusi iki 1969 m., kai buvo iškelta į Babtus. 19571959 m. Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje vyresniuoju moksliniu bendradarbiu dirbo LR Prezidentas Aleksandras Stulginskis,[2] 1956 m. grįžęs po tremties į Lietuvą. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Vytėnų dvaras grąžintas Račiūnų šeimai.

Būklė[edit | edit source]

Sovietmečiu Vytėnų dvaro sodyba atsidūrė šalia šiaurinės Kauno miesto ribos. Prie dvaro sodybos priartėjęs besiplečiantis Vytėnų privačių gyvenamųjų namų rajonas. Dvaro pastatą supa tvora, tvarkinga aplinka su pavieniais želdiniais, senų medžių eile.

Šaltiniai[edit | edit source]

Literatūra[edit | edit source]

  • V. Skučaitė, „Kauno Aliaska“ – Iliustr. // Kauno diena. 2000, spalio 17, p. 1, 19.

Nuorodos[edit | edit source]