Sargėnų dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°56′7.24″ š. pl. 23°54′21.94″ r. ilg. / 54.9353444°š. pl. 23.9060944°r. ilg. / 54.9353444; 23.9060944

Sargėnų dvaras
Gyvenamasis namas 2012 m.
Gyvenamasis namas 2012 m.
Vieta Panerių g. 263E, Šilainiai, Kaunas
Įkurtas XIX a.
Rūmų stilius Mūrinis
Bajorų giminės Bajorai Macianskiai
Parkas Pavieniai želdynai, sodas, tvenkinys
Pastatų būklė Daugiabutis gyvenamasis namas
Savininkas Privačių valdų savininkai

Sargėnų dvaras – buvusi dvaro sodyba Kaune, Šilainių sen. Dvaro sodybos fragmentai iš šiaurės apsupti Islandijos plento (magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda  dalis), iš pietų – Šilainių daugiabučių rajono. Sargėnų dvaro teritorijai suteiktas istorinio parko statusas. Į dvaro parką galima patekti pro Kuršių g. 51 taku, pažymėtu informaciniu skydu. Pagrindinių sodybos statinių adresas – Panerių g. 263E.

Parko informacinis stendas
Tvenkinys
Dvaro parkas Šilainių pašonėje

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1831 m. sukilimo metu Sargėnuose buvo dvaras. Po nepasisekusio Kauno puolimo sukilėlių būrys, vadovaujamas dvaro savininko Macianskio, didvyriškai gynėsi dvaro pastate. Rusai, nepajėgdami paimti dvaro pastato, jį padegė. Su dvaru sudegė gyvi ir ten besiginantys sukilėliai.[1]

1863 m. dvaro savininkas buvo Leonas Macianskis, 1889 m. dvarą valdė jo našlė Aleksandra Macianskienė. Žinoma, jog 1898 m. Sargėnų dvaro savininkas Ignatijus Karlovičius Macianskis gavo leidimą statyti plytinę, kuri suklestėjo po Pirmojo pasaulinio karo, kuomet karo nuniokotam šalies ūkiui atstatyti reikėjo daug plytų. 1921 m. dvaro žemes paveldėjo Evelina Macianskienė bei jos sūnūs Jonas ir Leonas. 1922 m. šie paveldėtojai dvarą pasidalino, didžioji dalis dvaro žemių atiteko Evelinai Macianskienei. 1923 m. ji pardavė po žemės reformos jai likusią dvaro dalį (80 ha) Amandai Pudymaitytei-Šodienei, tačiau tikėtina, kad tikruoju dvaro savininku buvo jos vyras Šodė. Šodienė nemažai dvaro žemių išpardavė ūkininkams. Dalyje jų netoliese įsikūrė Vytėnų dvaras. Žemės reformos metu valstybei atitekusi dvaro dalis išparceliuota 1938 m.

Būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietmečiu Sargėnų dvaro užmiesčio sodyba atsidūrė šalia Šilainių daugiabučių rajono. Dvaro sodyba praradusi kompozicinį vientisumą, nes ji buvo padalinta į atskiras privačias valdas. Buvusį dvarą mena tik keletas varganų medinių pastatų bei dviaukštė mūrinė raudonų plytų karvelidė, perdaryta į gyvenamąjį namą.[2] Istorinis parkas neturi tinkamos infrastruktūros: nėra grįstų takelių, suoliukų, apšvietimo. Ši vieta daugiau panašėja į bruzgynais ir žolėmis apaugusią apleistą nereikalingą teritoriją.[3]> Apleistame parke dalis šilainiškių įsirengė nedidelius darželius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „1831 m. sukilimas Kaune“. kaunosauliai.lt. Suarchyvuotas originalas 2012-11-14. 
  2. „Pamiršti miesto parkai“. kauno.diena.lt. 2003-07-17. Suarchyvuotas originalas 2016-04-07. Nuoroda tikrinta 2017-03-05. 
  3. „Kuo gyvena šilainiškiai?“. politikosvirtuve.popo.lt. 2011-05-12. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2017-03-05. 

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • V. Skučaitė, „Kauno Aliaska“ – Iliustr. // Kauno diena. 2000, spalio 17, p. 1, 19.
  • I. Semaškaitė, „Sargėnai“ – Iliustr. // Lietuvos dvarai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 2010. p. 361.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]