Vyro orgazmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Vyro orgazmasorgazmas, kurį patiria vyras. Tai dažniausiai susiję su spermos išsiveržimu – ejakuliacija, kurios biologinis tikslas – moters apvaisinimas. Bendrai vyro orgazmas trunka nuo kelių iki keliolikos sekundžių, vyras dažnai praranda savikontrolę ir laiko pojūtį, įsitempia viso kūno raumenys, o pasibaigus ejakuliacijai – atsipalaiduoja. Dauguma vyrų prieš pat orgazmą siekia varpą įstumti kiek įmanoma giliau moteriai makštin, o paties orgazmo metu sustabdo frikcinius judesius ir sustingsta.

Fiziologija[taisyti | redaguoti kodą]

Lytiniam susijaudinimui pasiekus viršūnę, vyras varpos galvutėje pajunta plintant malonią šilumą ir kutenimą; šie pojūčiai apima visą varpą, gaktą ir tarpvietę. Fiziologiškai šiuos pojūčius sąlygoja sėklos išsiliejimas iš priešinės liaukos ir sėklidžių į sėklinį kanalėlį. Tai yra pirmo orgazmo fazė – vyras pajunta neišvengiamą sėklos išsiveržimą.

Antroji fazė prasideda po 2-3 sekundžių: ritmiški sėklinį kanalėlį ir varpos šlaplės kanalą gaubiančių raumenų susitraukimai, stumiantis sėklą iš šlaplės kanalo. Pirmieji 3-4 susitraukimai vyksta 0,8 sekundės intervalu (kaip ir moters orgazmas), vėliau jie silpnėja ir intervalai tarp jų ilgėja. Kartu su sėklinio latako ir šlaplės raumenimis susitraukia ir gaktos ir išangę gaubiantys raumenys. Iš viso susitraukimų gali būti (priklausomai nuo orgazmo intensyvumo) 5-12.

Daugeliui vyrų pirmieji 2-3 spermos pliūpsniai teikia didžiausią malonumą, kadangi raumenys tuo metu susitraukia stipriausiai ir spermos išsiveržia daugiausiai. Jeigu varpa prieš pat orgazmą ištraukiama iš makšties, tai sperma gali nuskrieti metro atstumu ir toliau. Paskesni sėklos pliūpsniai silpnesni, kadangi silpnėja raumenų susitraukimai, mažėja besiveržiančios sėklos spaudimas į šlaplės sieneles. Galiausiai sperma jau nebesiveržia, o pamažu išteka.

Pasibaigus ejakuliacijai, vyro susijaudinimas greitai nuslūgsta, varpa praranda standumą (pranyksta erekcija), prasideda refrakcinis laikotarpis.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]