Vynuoginė sraigė
| Helix pomatia | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Vynuoginė sraigė (Helix pomatia) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Helix pomatia Linnaeus, 1758 |
Vynuoginė sraigė (Helix pomatia) – pilvakojų (Gastropoda) klasės moliuskas. Vynuoginė sraigė dar vadinama Burgundiška sraige, kamuolinė sraige, Romos sraige, mėnulio sraige, valgomąja sraige. Tinkamai vartojama naudojama maistui.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kiautas 4-5 cm dydžio, su 4-5 apvijomis, įvairiais atspalviais ir 3-5 neaiškiomis juostelėmis. Pati sraigė didelė, nuo rudos iki pilkos spalvos, su labai plačia koja, kūno paviršius raukšlėtas.
Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sraigė užauga per 12-18 mėnesių. Laisvėje išgyvena iki 7 metų, o nelaisvėje- iki 12 m. Švedijoje užregistruota sraigė, išgyvenusi 35 metus. Deda 30-80 kiaušinėlių. Vynuoginė sraigė yra hermafroditė. Suaugęs individas sveria 22-45 gr, o jauniklis- 0,25-0,40 gr.
Gyvenama aplinka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Randama krūmuose, parkuose, retuose miškuose, soduose ant medžių.
Mityba ir elgesys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minta kai kuriais žemesniaisiais grybais ir kerpėmis bei apie 30 Lietuvoje augančių augalų rūšimis. Tačiau labiausiai mėgsta kiaulpienes bei dilgėles.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XVIII a. (šaltinis: „Visuotinis Enciklopedinis Žodynas“, 1288 puslapis) į Lietuvą vynuoginės sraigės buvo atvežtos iš Prancūzijos ir išplatintos didesnių dvarų parkuose ir miškuose, todėl ir dabar dažnai aptinkamos.
Santykis su žmogumi[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje veikia „Nacionalinė vynuoginių sraigių augintojų asociacija“. Aplinkos ministro įsakymu dirbtiniu vynuoginių sraigių veisimu ir auginimu leidžiama užsiimti tik juridiniams asmenims. Respublikoje jas veisia, augina ir perdirba keturios įmonės – „Hesona“, „Gudukas“, „Arčia“ ir „Camargo". Perdirbtos sraigės eksportuojamos į Prancūziją, Belgiją, Kanadą, JAV. Neoficialiais duomenimis, 2003 m. maždaug 30 tonų perdirbtos sraigių produkcijos liko Lietuvoje. 2004 m. leidžiama surinkti 650 tonų gyvų vynuoginių sraigių.
