Helix pomatia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Vynuoginė sraigė)
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Nuvola apps Wild.png  Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas.
Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų.
Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją.
Helix pomatia
Vynuoginė sraigė (Helix pomatia)
Vynuoginė sraigė (Helix pomatia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Moliuskai
(Wikispecies-logo.svg Mollusca)
Klasė: Pilvakojai
(Wikispecies-logo.svg Gastropoda)
Būrys: Plautiniai
(Wikispecies-logo.svg Pulmonata)
Šeima: Didsraiginiai
(Wikispecies-logo.svg Helicidae)
Pošeimis: Helicinae
(Wikispecies-logo.svg Helicinae)
Gentis: Helix
(Wikispecies-logo.svg Helix)
Rūšis: Vynuoginė sraigė
(Wikispecies-logo.svg Helix pomatia)
Binomas
Helix pomatia
Linnaeus, 1758

Vynuoginė sraigė (lot. Helix pomatia) – pilvakojų (Gastropoda) klasės moliuskas. Vynuoginė sraigė dar vadinama Burgundiška sraige, kamuolinė sraige, Romos sraige, mėnulio sraige, valgomąja sraige. Tinkamai paruošta naudojama maistui.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Helix pomatia kriauklės

Kiautas 4-5 cm dydžio, su 4-5 apvijomis, įvairiais atspalviais ir 3-5 neaiškiomis juostelėmis. Pati sraigė didelė, nuo rudos iki pilkos spalvos, su labai plačia koja, kūno paviršius raukšlėtas.

Dauginimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Sraigė užauga per 12-18 mėnesių. Laisvėje išgyvena iki 7 metų, o nelaisvėje- iki 12 m. Švedijoje užregistruota sraigė, išgyvenusi 35 metus. Deda 30-80 kiaušinėlių. Vynuoginė sraigė yra hermafroditė. Suaugęs individas sveria 22-45 gr, o jauniklis- 0,25-0,40 gr.

Gyvenama aplinka[taisyti | redaguoti kodą]

Randama krūmuose, parkuose, retuose miškuose, soduose ant medžių.

Mityba ir elgesys[taisyti | redaguoti kodą]

Minta kai kuriais žemesniaisiais grybais ir kerpėmis bei apie 30 Lietuvoje augančių augalų rūšimis. Tačiau labiausiai mėgsta kiaulpienes bei dilgėles.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

XVIII a. (šaltinis: „Visuotinis Enciklopedinis Žodynas“, 1288 puslapis) į Lietuvą vynuoginės sraigės buvo atvežtos iš Prancūzijos ir išplatintos didesnių dvarų parkuose ir miškuose, todėl ir dabar dažnai aptinkamos.

Santykis su žmogumi[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje veikia „Nacionalinė vynuoginių sraigių augintojų asociacija“. Aplinkos ministro įsakymu dirbtiniu vynuoginių sraigių veisimu ir auginimu leidžiama užsiimti tik juridiniams asmenims. Respublikoje jas veisia, augina ir perdirba keturios įmonės – „Hesona“, „Gudukas“, „Arčia“ ir „Camargo". Perdirbtos sraigės eksportuojamos į Prancūziją, Belgiją, Kanadą, JAV. Neoficialiais duomenimis, 2003 m. maždaug 30 tonų perdirbtos sraigių produkcijos liko Lietuvoje. 2004 m. leidžiama surinkti 650 tonų gyvų vynuoginių sraigių.

Maistui paruoštos vynuoginės sraigės

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka