Vladimiras Obručevas

Vladimiras Obručevas
Vladimiras Obručevas 1930 m.
Gimė	1863 m. rugsėjo 28 d. Klepenino k., Tverės gubernija, Rusija
Mirė	1956 m. birželio 19 d. (92 metai) Maskva, RTFSR
Veikla	geografas, geologas, paleontologas, fantastikos rašytojas
Vikiteka	Vladimiras Obručevas
Parašas

Vladimiras Obručevas (rus. Владимир Афанасьевич Обручев, g. 1863 m. rugsėjo 28 d. Klepenino kaime, Tverės gubernijoje – m. 1956 m. birželio 19 d. Maskvoje) – rusų geografas, geologas, paleontologas, Vidurio Azijos ir Sibiro tyrinėtojas, fantastikos rašytojas. Nuo 1929 m. buvo TSRS mokslų akademijos nariu, 1945 m. tapo socialistinio darbo didvyriu, 1941 ir 1950 m. apdovanotas Stalino premija.

Mokėsi Vilniuje, 1881 m. pratęsė Peterburgo kalnakasybos institute. 1886 m. dalyvavo ekspedicijoje į Vidurinę Aziją. Atrado keletą Nanšanio kalnyno kalnagūbrių, tyrinėjo Beišanio kalnyną. Sibire atrado Borščiovo ir Daūrijos kalnagūbrius. 1892–1894 m. dalyvavo Grigorijaus Potanino ekspedicijoje po Centrinę Aziją. Paskutiniame XIX a. dešimtmetyje dalyvavo Transsibiro ir Užkaspijo geležinkelių projektavimo darbuose.

1901–1912 m. dirbo Tomsko technologijų institute, 1918–1919 m. buvo Taurijos universiteto Simferopolyje profesoriumi, 1921–1929 m. – Maskvos kalnakasybos akademijos profesoriumi. Nuo 1930 m. atsidėjo amžinojo įšalo tyrimams.

Vladimiras Obručevas be savo mokslinių veikalų dar parašė mokslinės fantastikos knygas „Sanikovo Žemė“, „Plutonija“, „Aukso ieškotojai dykumoje“.

Mokslininko garbei pavadintas Obručevo kalnagūbris Tuvoje, Obručevo viršukalnė Altajuje, ledynas Urale, kalnas Chamar Dabano kalnagūbryje bei mineralas obručevitas.