Vladimiras Menšovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vladimiras Menšovas
Владимир Меньшов 2018 (cropped).jpg
Gimė 1939 m. rugsėjo 17 d.
Baku, Azerbaidžano TSR, Sovietų Sąjunga
Mirė 2021 m. liepos 5 d. (81 metai)
Maskva, Rusija
Sutuoktinis (-ė) Vera Alentova
Vaikai Julija Menšova
Veikla aktorius ir režisierius
Partija Vieningoji Rusija
Alma mater 1970 m. Visasąjunginis valstybinis Kinematografijos institutas
Commons-logo.svg Vikiteka Vladimiras MenšovasVikiteka

Vladimiras Valentinovičius Menšovas (rus. Влади́мир Валенти́нович Меньшо́в; 1939 m. rugsėjo 17 d. – 2021 m. liepos 5 d.) – rusų aktorius ir režisierius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1961 m. įstojo į Maskvos dailės teatro mokyklą-studiją vaidybos skyriuje, kurią baigė 1965 metais. 1967–1970 m. studijavo režisūrą VGIK.

Baigęs studijas, tais pačiais metais debiutavo kaip aktorius filme „Laimingas Kukuškinas“, o kaip režisierius debiutavo 1977 m. filme „Pokštas“. Tačiau jis išgarsėjo režisuodamas 1980 m. filmą „Maskva netiki ašaromis“, už kurį tais pačiais metais gavo Oskaro apdovanojimą.

Nuo 1982 m. dėstė kino režisūrą Aukštuosiuose scenaristų ir režisierių kursuose. Nuo 2009 m. – Kinematografijos institute, Aukštojoje Ostankino televizijos mokykloje. V. Menševo sukurtuose filmuose vaizduojamas paprastų žmonių gyvenimas, jų likimai, lyrizmas susipynęs su humoru. Mirė nuo COVID-19.[1][2][3]

Svarbiausi vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1970 m. Paška Kukuškinas. Laimingasis Kukuškinas. Rež. Aleksandras Pavlovskis.
  • 1973 m. Semionas Bobrovas. Žmogus savo vietoje. Rež. Aleksejus Sacharovas.
  • 1974 m. Martjamovas. Sūrus šuo. Rež. Nikolajus Košeliovas.
  • 1975 m. Klimas Avilovas. Paskutinis susitikimas. Rež. Borisas Bunejevas.
  • 1977 m. Michailas Petrovas. Savo nuomonė. Rež. Julijus Karasikas.
  • 1982 m. Igoris. Apmąstymų laikas. Rež. Sergejus Aškenazi.
  • 1988 m. Paša. Kur surasti nofeletą? Rež. Geraldas Bežanovas.
  • 1989 m. Sporto direktorius. Lėlytė. Rež. I. Fridbergas.
  • 1990 m. Rogaliovas. Advokatas. Rež. Iskanderis Chamrajevas.
  • 1997 m. Menšikovas. Caraitis Aleksejus. Rež. Vitalijus Melnikovas.
  • 2004 m. Geseris. Nakties sargyba. Rež. Timuras Bekmambetovas.
  • 2005 m. Generolas. Laikas rinkti akmenis. Rež. Aleksejus Karelinas.
  • 2006 m. Geseris. Dienos sargyba. Rež. Timuras Bekmambetovas.
  • 2013 m. Eduardas Balašovas. Legenda nr. 13. Rež. Nikolajus Lebedevas.

Svarbiausi režisuoti filmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1977 m. Pokštas (Розыгрыш).
  • 1980 m. Maskva netiki ašaromis (Москва слезам не верит).
  • 1981 m. Naktis trumpa (Ночь коротка).
  • 1984 m. Meilė ir balandžiai (Любовь и голуби).
  • 1995 m. Širli-Myrli (Ширли-мырли).
  • 2000 m. Dievų pavydas (Зависть богов).

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]