Vladimiras Menšovas
| Vladimiras Menšovas | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Gimė | 1939 m. rugsėjo 17 d. Baku, Azerbaidžano TSR, TSRS |
| Mirė | 2021 m. liepos 5 d. (81 metai) Maskva, Rusija |
| Palaidotas (-a) | 2021 m. liepos 8 d. Novodevičės kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Vera Alentova |
| Vaikai | Julija Menšova |
| Veikla | aktorius ir režisierius |
| Partija | Vieningoji Rusija |
| Alma mater | 1970 m. Visasąjunginis valstybinis Kinematografijos institutas |
 Vikiteka |
Vladimiras Menšovas |
Vladimiras Valentinovičius Menšovas (rus. Влади́мир Валенти́нович Меньшо́в; 1939 m. rugsėjo 17 d. – 2021 m. liepos 5 d.) – rusų aktorius ir režisierius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1961–1965 m. mokėsi Maskvos meninio akademinio teatro Mokykloje-studijoje (vaidybos skyriuje). 1967–1970 m. VGIK studijavo režisūrą.
1970 m. debiutavo kaip aktorius filme „Laimingas Kukuškinas“. 1977 m. pastatė pirmąjį savo filmą „Pokštas“.
1980 m. filmas „Maskva netiki ašaromis“ išgarsino režisierių, už jį pelnė Oskarą.
Nuo 1982] m. dėstė kino režisūrą Aukštuosiuose scenaristų ir režisierių kursuose. Nuo 2009 m. – Kinematografijos institute, Aukštojoje Ostankino televizijos mokykloje.
Jo sukurtuose filmuose vaizduojamas paprastų žmonių gyvenimas, jų likimai, lyrizmas susipynęs su humoru.
Svarbiausi vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1970 m. Paška Kukuškinas. Laimingasis Kukuškinas. Rež. Aleksandras Pavlovskis.
- 1973 m. Semionas Bobrovas. Žmogus savo vietoje. Rež. Aleksejus Sacharovas.
- 1974 m. Martjamovas. Sūrus šuo. Rež. Nikolajus Košeliovas.
- 1975 m. Klimas Avilovas. Paskutinis susitikimas. Rež. Borisas Bunejevas.
- 1977 m. Michailas Petrovas. Savo nuomonė. Rež. Julijus Karasikas.
- 1982 m. Igoris. Apmąstymų laikas. Rež. Sergejus Aškenazi.
- 1988 m. Paša. Kur surasti nofeletą? Rež. Geraldas Bežanovas.
- 1989 m. Sporto direktorius. Lėlytė. Rež. I. Fridbergas.
- 1990 m. Rogaliovas. Advokatas. Rež. Iskanderis Chamrajevas.
- 1997 m. Menšikovas. Caraitis Aleksejus. Rež. Vitalijus Melnikovas.
- 2004 m. Geseris. Nakties sargyba. Rež. Timuras Bekmambetovas.
- 2005 m. Generolas. Laikas rinkti akmenis. Rež. Aleksejus Karelinas.
- 2006 m. Geseris. Dienos sargyba. Rež. Timuras Bekmambetovas.
- 2013 m. Eduardas Balašovas. Legenda nr. 13. Rež. Nikolajus Lebedevas.
Svarbiausi režisuoti filmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1977 m. Pokštas (Розыгрыш).
- 1980 m. Maskva netiki ašaromis (Москва слезам не верит).
- 1981 m. Naktis trumpa (Ночь коротка).
- 1984 m. Meilė ir balandžiai (Любовь и голуби).
- 1995 m. Širli-Myrli (Ширли-мырли).
- 2000 m. Dievų pavydas (Зависть богов).
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1981 m. TSRS valstybinė premija
- 1989 m. RTFSR liaudies artistas
- 1999 m. IV laipsnio ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“
- 2010 m. III laipsnio ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“
- 2017 m. II laipsnio ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vladimir Menšov. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ Menšovas Vladimiras Valentinovičius: biografija, karjera, asmeninis gyvenimas[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Nuo koronaviruso mirė garsus rusų režisierius, „Oskaro“ premijos laureatas Vladimiras Menšovas“, delfi.lt. 2021-07-05. Nuoroda tikrinta 2021-07-05.