Vladimiras Kulakovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vladimiras Kulakovas (rus. Владимир Кулаков, g. 1948 m. liepos 3 d. Maskvoje) – Rusijos archeologas, prūsų archeologijos specialistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19661972 m. studijavo archeologiją Maskvos M. Lomonosovo universitete. 1982 m. apsigynė kandidatinę disertaciją „Prūsų senienos VI–XIII a.“ (1990 m. atspausdinta kaip monografija). 1994 m. apsigynė daktarinę disertaciją „Prūsai ankstyvaisiais viduramžiais“ (1994 m. atspausdinta kaip monografija „Prūsai (V–XIII a.)“.

Nuo 1970 m. dirba Archeologijos institute Maskvoje, nuo 1977 m. slavų–rusų archeologijos skyriaus jaunesnysis, nuo 1989 m. – vyresnysis, nuo 1996 m. – vedantysis mokslo darbuotojas. Nuo 1974 m. tyrinėja Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) archeologijos paminklus. Yra „Baltijos“ archeologinės ekspedicijos viršininkas. Jos sudėtyje kasmet dirba apie 3–4 archeologiniai būriai.

Nuo 1992 m. dėsto aukštosiose mokyklose, nuo 2004 m. – Rusijos tarptautinės turizmo akademijos profesorius. Nuo 1994 m. yra Rusijos heraldikos draugijos narys, žurnalo „Herboved“ redkolegijos narys. Nuo 2003 m. gyvena Karaliaučiuje, nuo 2005 m. yra Kaliningrado miesto statybos tarybos narys, visuomeninio fondo „Miesto širdis“ įkūrėjas ir narys.[1]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra žvalgęs daugiau kaip 400 archeologijos paminklų vietas, stacionariai tyrinėjo apie 20 archeologijos paminklų: Vikiavos arba Irzekapinio (rus. Klincovka), Milžinų kalno (vok. Hünenberg, rus. Dobroje), Dulokaimio (rus. Kovrovo) ir kt. kapinynus, skandinavišką Kaupo prie Viskiautų (rus. Mochovoje) pilkapyną, Nodimstės (rus. Okunevo) piliakalnį, Arnavos bažnyčios šventorių, Balgos ir Karaliaučiaus pilį bei senamiestį ir kt.

15 monografijų autorius arba bendraautoris, paskelbė daugiau kaip 315 mokslinių straipsnių ir visą eilę populiarių straipsnių. Yra dalyvavęs daugelyje tarptautinių konferencijų. Aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos archeologais, yra Lietuvos archeologijos draugijos narys, leidinio „Lietuvos archeologija“ redkolegijos narys. Kartu su doc. dr. V. Šimėnu lietuvių kalba yra parašęs monografiją „Užmirštieji prūsai“, lietuviškoje spaudoje yra paskelbęs 18 mokslinių straipsnių.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Prūsų senienos VI–XIII a., 1990 m.
  • Prūsai: V–XIII a., 1994 m.
  • Užmirštieji prūsai, su V. Šimėnu, 1999 m.
  • Prūsijos istorija iki 1283 m., 2003 m.
  • Baltijos regiono šalių istorija, 2006 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Valdemaras ŠimėnasVladimiras Kulakovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 210 psl.
  2. habil. dr. Vladimir Ivanovič Kulakov