Vladimiras Holubovičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vladimiras Holubovičius
lenk. Włodzimierz Hołubowicz
Gimė 1906 m. birželio 20 d.
Jekaterinodaras
Mirė 1962 m. balandžio 7 d. (55 metai)
Stokholmas
Sutuoktinis (-ė) Helena Cehak-Holubovičova
Veikla Lenkijos ir Lietuvos archeologas
Išsilavinimas istorijos daktaras
Alma mater Vilniaus universitetas

Vladimiras Holubovičius (lenk. Włodzimierz Hołubowicz, 1906 m. birželio 20 d. Jekaterinodaras – 1962 m. balandžio 7 d. Stokholmas) – Lenkijos ir Lietuvos archeologas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona Helena Cehak-Holubovičova. 1928 m. Vilniaus universitete baigė etnografiją, 1947 m. Poznanės universitete – archeologiją; 1947 m. istorijos daktaras.

19321937 m. dirbo Vilniaus universiteto muziejuje. 1945 m. dalyvavo Minsko archeologijos kasinėjimuose. 19511962 m. Vroclavo universiteto Archeologijos katedros vedėjas; nuo 1952 m. profesorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19331938 m. su H. Cehak-Holubovičova Vilniaus ir Naugarduko vaivadijose ištyrė 27 archeologijos paminklus, kasinėjo Bekešo, Kreivosios pilies ir Aukštutinės pilies kalnus Vilniuje; rūpinosi paminklų apsauga. Šeštame dešimtmetyje tyrinėjo Vakarų Lenkijos archeologijos paminklus, tarp jų – Opolės senamiestį.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Studija apie lenkų priešistorinių kultūrinių sluoksnių tyrinėjimų metodus (Studia nad metodami badań warstw kulturowych w prahistorii polskiej), 1948 m.
  • Vakarų Baltarusijos kaimų puodininkystė (Garncarstwo wiejskie zachodnich terenów Bialorusi), Nakł. Tow. Naukowego, 1950 m.
  • Opolė X–XII amžiuje (Opole w wiekach X–XII), Wydawn. Śla̦sk, 1956 m.
  • Kaip skelbti archeologinius tyrimus (Jak publikować źródła archeologiczne), Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 1961
  • Slavų puodininkystė ankstyvaisiais viduramžiais (Garncarstwo wczesnośredniowieczne Słowian), išl. Państwowe Wydawn. Naukowe, 1965 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gintautas ZabielaVladimiras Holubovičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 628 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]