Virenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Virenė – didelis ugniakuras gyvenamajame name, turintis platų mūrinį gaubtą, pereinantį į siaurėjantį kaminą. Virenėje katile ant kablio buvo verdamas valgis, rūkoma mėsa, džiovinamos malkos.

Virenė XVI a. pab. Šiaurės Europoje išsirutuliojo iš atviros ugniavietės. Žemaitijoje, vidurio, šiaurės ir šiaurės rytų Aukštaitijoje virenės statytos iki XX a. pr., nuo XX a. vid. retai naudojamos.[1]

Žemaitijoje virene bendrai vadinama virtuvė (kuknė).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Virenė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
  2. LKŽe: virenė