Virgos valsčius
Virgos valsčius latv. Virgas pagasts | |
---|---|
Valstybė | Latvija |
Regionas | Kuržemė |
Savivaldybė | Priekulės savivaldybė |
Administracinis centras | Paplaka |
Gyvenviečių skaičius | 3 |
Gyventojų | 954 |
Plotas | 86 km² |
Tankumas | 11 žm./km² |
Tinklalapis | [Virgos valsčius] |
Vikiteka | Virgos valsčiusVikiteka |
Virgos valsčius (latv. Virgas pagasts) – valsčius pietvakarių Latvijoje, Kuržemėje, Priekulės savivaldybėje, 110 km į pietvakarius nuo Rygos, 29 km į rytus nuo Liepojos, 10 km nuo Priekulės. Centras – Paplaka.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Virgos valsčius siejasi su Gruobinios savivaldybės Bartos ir Gaviezės valsčiais, Priekulės savivaldybės Priekulės, Gramzdos, Kalėtų ir Bunkos valsčiais. Teritorijos reljefą suformavo moreninė lyguma, tik pietryčių ir rytinė dalys kiek aukštesnės.
Didžiausios gyvenvietės: Virga, Paplaka, Purmsatai.
Upės: Vartaja, Virga, Birztala.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiaus teritorija apgyventa geležies amžiuje, jį mena Dzervių, Rūkišių ir Zivertų kalno kapinynai. Vėlesniems laikams priskiriami kuršių piliakalniai: Brūverių piliakalnis, Paplakos piliakalnis, Purmsatų piliakalnis. XIII a. kraštą užėmė Livonijos ordinas, nuo 1561 m. valdė Kuršo hercogystė, nuo 1795 m. Rusijos imperija. 1701 m. Šiaurės karo metu kraštą buvo užėmęs Švedijos karalius Karolis XII.
Livonijos ordinas Virgos dvarą atidavė valdyti ordino vasalo Konrado Noldės giminei. 1583 m. patvirtintas Virgos herbas, iki šiol išlikęs ant 1875 m. pastatytos Virgos mokyklos salės durų. 1935 m. mokykla įsikūrė dvaro rūmuose, iki 1937 m. ji vadinosi I pakopos vokiečių pagrindinė mokykla. Mokytojais joje dirbo Kronentalis, Andrejus Pickėnas, Kasparas Kopmanis, Edvardas Strautmanis. 1952–1995 m. direktoriumi dirbo Haraldas Strėlis. [1]
Plakaktos lėną (dab. Paplaka) 1422 m. ordinas išnuomojo Heinrichui Jodžiui. 1802 m. tuometinis valdytojas G.H. fon Zėfeldas dvarą pardavė savo dukrai Laurai ir jos vyrui Židikų dvarininkui Johanui fon der Ropui. Tuo metu pastatyti gražūs dvaro rūmai, 1848 m. – mokykla. 1849 m. dvaras atiteko Priekulės baronui Korfui.
1918 m. valsčius atskirtas nuo Priekulės valsčiaus, 1949 m. likviduotas, 1961 m. teritorija priskirta Purmsatų kaimo tarybai. 1941 m. iš valsčiaus ištremti 22 žmonės, 1949 m. – dar 164. Antrojo pasaulinio karo metu 1943 m. vasario 15 d. valsčiuje suformuotas SS 33 latvių pėstininkų pulkas vok. SS Freiwilligen und Ausbildungs Regiment Paplaken, vadas pulkininkas Arvydas Kripėnas. Lapkričio pabaigoje įsteigtas dar ir papildymo batalionas.
1949 m. kovo mėn. įsteigti 4 pirmieji kolūkiai, kurie 1974 m. sujungti į kolūkį „Pionieris“. 1992–1996 m. jo vietoje veikė pajinė bendrija „Virga“. [2]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
XIII a.–1561 m. | Livonijos ordinas |
1561–1795 m. | Kuršo hercogystė |
1795–1915 m. | Priekulės valsčius (Latvija), Rusijos imperija |
1915–1949 m. | Virgos valsčius, Latvijos Respublika |
1949–1993 m. | Liepojos rajonas |
1993–2009 m. | Virgos valsčius |
nuo 2009 m. | Priekulės savivaldybė |
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiaus pagrindinė ūkio šaka – žemės ūkis. Kraštą nuo seno garsino olandiško tipo vėjo malūnai.
1892 m. nutiestas plentas Ežerė – Priekulė – Liepoja.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Virgas muižas pils Archyvuota kopija 2011-06-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Priekulės savivaldybė, Virgos valsčius