Vilniaus medicinos draugija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
VMD ženklas

Vilniaus medicinos draugija (VMD) – mokslo draugija, vienijanti medicinos daktarus ir profesorius. Iškilo kartu su mokslo potvynio banga XIX a. pradžioje ir veikia iki šiol. Jos įkūrimas prie Vilniaus universiteto sudarė ištisą epochą Lietuvos medicinos istorijoje.

Draugijos egzistavimo pradžioje tikraisiais nariais galėjo tapti tik Vilniaus miesto gydytojai, o korespondentais – ir kitų vietovių gydytojai. Pirmaisiais veiklos metais buvo 16 tikrųjų narių, 1807 m. – 21, 1832 m. – 31, 1863 m. – 74, 1900 m. – 119 narių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Franko namai – pastatas Vilniaus Pilies gatvėje – kur buvo įkurta draugija
1805 metais šiame pastate buvo įkurta pirmoji Lietuvoje klinika

VMD įkurta 1805 m. gruodžio 12 dieną, profesoriaus Johano Franko iniciatyva jo namuose Pilies gatvėje. Tą dieną susirinko 15 žymiausių Vilniaus gydytojų ir vaistininkų, jie parengė VMD statutą. Susirinkime dalyvavo 6 VU profesoriai: Augustas Liudvikas Bekiu, Johanas Lobenveinas, Andrius Matusevičius, Andrius Sniadeckis, J. Frankas, F. Špicnagelis. Šešioliktasis steigėjas – J. Briotė, šiame susirinkime nedalyvavo.

1806 m. pirmajame draugijos susirinkime išrinktas pirmasis jos pirmininkas – Andrius Sniadeckis, sekretorius J. Frankas. Tų metų gruodžio 12 d. VU bibliotekos salėje vyko iškilmingas posėdis, kuriame buvo paskelbta apie VMD įkūrimą. Posėdyje dalyvavo ir generalgubernatorius Rimskis – Korsakovas. Apie draugijos įkūrimą buvo pranešta valdžios institucijoms, Maskvos, Tartu, Charkovo universitetų Medicinos fakultetams, Sankt Peterburgo medicinos – chirurgijos akademijai ir kt. 1807 m. pirmajame posėdyje buvo patvirtintas draugijos diplomas ir ženklas, kuriame vaizduojama laurų ir palmių vainiku apsupta deivė Izidė. Šis ženklas iki šiol yra Vilniaus medicinos draugijos tebenaudojamas.

Draugijos istorija skirstoma į 5 laikotarpius:

Pirmuoju laikotarpiu rėmėsi Medicinos fakultetu, jį 1832 m. uždarius – remtasi Medicinos – chirurgijos akademija iki 1842 m. Skaityta daug pranešimų, užmegzti ryšiai su Rusijos imperijos ir kitų šalių draugijomis.

Uždarius Medicinos – chirurgijos akademiją prasidėjo antrasis etapas, tuomet VMD tapo vieninteliu medicinos mokslo centru Lietuvoje. Jos nariai tyrė ir nagrinėjo gyventojų sergamumo ir mirtingumo priežastis, būdingiausias ligas. Draugijos iniciatyva nuo 1885 m. pradėti registruoti Vilniuje mirę žmonės.

Dėl Lenkijos okupacijos draugijos veikla stojo. Bandyta ją atgaivinti 1940 metais, tačiau prasidėjęs karas to padaryti neleido. Galutinai VMD atkurta 1945 m. rugsėjo 19 d.

Institutai, Sekcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai 1803 m. į Vilnių atvyko tėvas Johanas ir sūnus Jozefas Frankai, jie turėjo tikslą įkurti mieste Vaiko, Medicinos, Vakcinacijos, Motinystės, Moters, Namų institutus, jų veiklos kryptis turėjo būti ligų profilaktika.

1808 m. įsteigtas Vakcinacijos institutas (Higienos instituto pirmtakas). Darbo kryptis buvo raupų vakcinos gamyba ir jos efektyvumo tyrimas. Tačiau visuomenė buvo prietaringa ir pasyvi šiuos klausimu. 1831 m. šis institutas uždarytas, ir vėl prasidėjo epidemijų protrūkis. Po Pirmojo pasaulinio karo įvestas privalomas skiepijimas, todėl žmonės liovėsi sirgti raupais. Vilniuje gaminama vakcina buvo efektyvi, todėl turėjo plačią rinką Italijoje, Šveicarijoje bei kitose Europos valstybėse.

1809 m. įkuriamas Motinystės institutas, į kurį galėjo patekti neturtingos gimdyvės, tačiau jos turėjo parodyti pažymėjimą, kad yra susituokusios, antraip priimamos nebūdavo.

1885 m. įkurta Sanitarijos sekcija, ji nagrinėjo sanitarijos problemas, ligų etiologiją, gydymą, diagnozavimą. Jos nariai tyrinėjo sąlygas, turinčias įtakos gyventojų sveikatai, rengė ir leido įvairius sanitarinio švietimo leidinius, aiškino gyventojams kaip apsisaugoti nuo epidemijų ir ligų. 1887 įkuria Chemijos ir bakteriologijos laboratoriją, kurioje rūpinamasi infekcinių ligų diagnostika ir jų apskaita, dezinfekcija, nemokamu skiepijimu nuo raupų ir kt.

Draugijos veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VMD nagrinėjo medicinos teorijos dalykus. A. Sniadeckis išleido „Organinių kūnų teoriją“, ir tai buvo pagrindas didingo statinio, kurį vėliau sukūrė Čarlzas Darvinas.

Per visą draugijos istoriją, iki 1876 m. buvo plėtojama kaltūno problema. Buvo manoma, kad tai liga, tačiau tais metais premijuotu traktatu daktaras H. Dar Dobržickis paneigė šį įsitikinimą.

1886 m. A. Geršiūnas skaitė pranešimą apie neseniai Vilhelmo Rentgeno atrastus X spindulius ir demonstravo rankos, kurioje įstrigusi adata, fotografiją.

1898 m. draugijoje komisija išnagrinėjo dviračių naudą žmonių sveikatai.

Tikslai ir uždaviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rūpintis medicinos, chirurgijos, vaistininkystės reikalais, telkti bendras pastangas, kad šie mokslai būtų tobulinami;
  • Kovoti su infekcinėmis ligomis (raupais, dizenterija, difterija, cholera);
  • Rinkti duomenis apie krašto patologiją, ligų gydymo metodus, dalytis patirtimi, pranešinėti įdomius ir retus atvejus pasitaikančius kasdieninėje gydytojų praktikoje;
  • Tyrinėti sergamumo ir mirtingumo priežastis;
  • Taikyti naujus gydymo metodus praktikoje;
  • Kovoti su šarlatanizmu;
  • Gerinti šalies sanitarinę būklę, skleisti higienos žinias;
  • Palaikyti ryšius su kitomis medicinos draugijomis.