Vilks Baris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vilks Baris
Wilkes-Barre
Wilkes Barre Panorama.jpg
Vilks Bario senamiestis

Vilks Baris
41°14′40″ š. pl. 75°52′40″ v. ilg. / 41.24444°š. pl. 75.87778°r. ilg. / 41.24444; 75.87778 (Vilks Baris)Koordinatės: 41°14′40″ š. pl. 75°52′40″ v. ilg. / 41.24444°š. pl. 75.87778°r. ilg. / 41.24444; 75.87778 (Vilks Baris)
Laiko juosta: (UTC-5)
------ vasaros: (UTC-4)
Valstybė: Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija: Pensilvanija Pensilvanija
Apygarda: Luzerno apygarda
Įkūrimo data: 1769 m.
Gyventojų (2010): 41 498
Plotas: 18,9 km²
Tankumas (2010): 2 196 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: Vilks BarisVikiteka

Vilks Baris (t. p. Vilks Baras, Vilksbaras, angl. Wilkes-Barre) – miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pensilvanijoje, prie Saskvehanos upės; Luzerno apygardos centras. Sudaro aglomeraciją su Skrantonu ir kitais apylinkių miestais (aglomeracijoje 0,56 mln. gyventojų). Pramonės centras (mašinų gamyba, tekstilės, siuvimo, odos, metalo apdirbimo, chemijos, maisto, statybinių medžiagų). Apylinkėse yra Vilks Bario–Skrantono tarptautinis oro uostas. Veikia Vilkso, Mizerikordijos universitetai, keletas koledžų.

2010 m. 79,2 % Vilks Bario gyventojų buvo baltieji, 10,9 % – afroamerikiečiai, 2,9 % – mišrios kilmės, 1,4 % – azijiečiai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilks Barį europiečiai lenapių žemėse įkūrė 1769 m. Vilks Barį 1778 m,. nusiaubė gaisras. Gyvenvietė sparčiai augti ėmė XIX a. pr., apylinkėse radus didelius antracito telkinius. Suklestėjo metalurgijos, metalo apdirbimo pramonė, į miestą plūdo imigrantai (lenkai, vokiečiai, airiai, valai, italai, slovakai, rusai, lietuviai ir kt.). 1871 m. Vilks Bariui suteiktas miesto statusas. Apie 1930 m. čia gyveno virš 80 tūkst. žmonių. Nuo XX a. vid. pramonės reikšmė sumažėjo, o XX a. antrojoje pusėje uždarytos visos anglies kasyklos.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilks Baris buvo svarbus lietuvių išeivijos centras. Lietuviai čia ėmė kurtis nuo XIX a. antrosios pusės: 1982 m. jų būta ~600, 1914 m. – ~4300, 1980 m. – mažiau nei 2000. XXI a. pr. lietuvių kilmės žmonės sudarė ~9 % Vilks Bario gyventojų. Vilks Bario lietuviai buvo įsteigę savišvietos kuopas ir draugijas, turėjo chorą „Aidas“. [1]

Dar XIX a. pab. įsteigtos Švč.Trejybės, Šv.Mykolo, Šv.Jurgio draugijos ir „Algirdo draugystės“ organizacija. 1906 m. susirinkę delegatai įkūrė Amerikos lietuvių Romos katalikų federaciją. Kurį laiką mieste veikė Lietuvių Romos katalikų susivienijimo Amerikoje centras, nuo 1930 m. leidžiamas laikraštis „Garsas“. Veiklą vystė Amerikos lietuvių darbininkų lietratūros draugijos ir Susivienijimo lietuvių Amerikoje kopos, draugija „Daina“ ir Moterų apšvietos klubas. 1909–1912 m. spausdintas seniausias lietuvių dienraštis „Draugas“.[2] Vilks Bare vargonininkais ir chorvedžiais darbavosi Petras Karašauskas, Mamertas Karbauskas, Juozas Žilevičius, Jonas Šaučiūnas, Vaclovas Romanas-Ramanauskas. Čia paskutinius savo gyvenimo metus praleido buvęs kunigas, o vėliau gydytojo praktiką mieste turėjęs Antanas Varnagiris. Miesto koledže kurį laiką profesoriavo Bronis Kaslas.

Senoji Švč. Trejybės bažnyčia XIX amžiaus pabaigoje

Pirmąją tautišką parapiją įkūrė gretimame Plimute klebonavęs kun. Aleksandras Burba. 1893 m. iškilo lietuviška Švč. Trejybės bažnyčia (1911 m. pašventintas naujas neogotikinis pastatas). Pamaldoms kun. A.Burba atvykdavo iš Plimuto, vėliau klebonais tarnavo vietiniai kunigai: Mykolas Šedvydis, Antanas Kaupas, Jonas Balsevičius, J.Martin (airis), Adomas Lopatto, Aleksandras Šulinskas, dr.Vincentas Vizgirda, Jonas Šupšinskas, Pankracas B. Paukštis ir kt. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Švč.Trejybės parapija įsigijo sklypų kapinėms, taip pat buvo nupirkti 1728 balsų „Tellers Kent“ firmos vargonai ir marmurinis altorius.[3]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilks BarisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 253 psl.
  2. Wilkes-Barre (Vilks Baras). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. XXV t., 509 psl.
  3. Švenčiausios Trejybės Parapijos istorija (Wilkes-Barre)