Vilhelmas fon Engelhardtas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilhelmas fon Engelhardtas
Василий Богданович Энгельгардт
Wilhelm von Engelhardt
Gimė 1805 m. sausio 3
Griunvaldėje (latv. Grīnvalde, prie Eglainės), Kuršo gubernija
Mirė 1886 m. balandžio 24 d.
Vyšnij Voločioko valsčiuje, Tverės gubernija
Tautybė Baltijos vokietis
Veikla Kauno gubernatorius
Žinomas (-a) už Rusijos imperijos kariuomenės kavalerijos generolas leitenantas

Vilhelmas fon Engelhardtas (rus. Василий Богданович Энгельгардт, vok. Wilhelm von Engelhardt; 1805 m. sausio 3 d., Griunvaldėje (latv. Grīnvalde, prie Eglainės), Kuršo gubernija, Rusijos imperija1886 m. balandžio 24 d., savo dvare Vyšnij Voločioko valsčiuje, Tverės gubernija, Rusijos imperija) – Rusijos imperijos kariuomenės kavalerijos generolas leitenantas, Kauno gubernatorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Rusijos imperijos kariuomenės atsargos majoro šeimoje. Kartu augo vyresnysis brolis Aleksandras (1795–1859) – būsimasis generolas leitenantas, Rusijos pietinių karinių gyvenviečių viršininkas.

Vilhelmas fon Engelhardtas, baigęs licėjų Carskojė Selo mieste, nusprendė toliau siekti karjeros kariuomenėje. 1824 m. suteikus praporščiko laipsnį, jis buvo paskirtas tarnauti Leibgvardijos Kavalerijos jėgerių pulką. Dalyvavo Rusijos-Turkijos kare, 1829 m. buvo patvirtintas pulko adjutantu. Lenkijoje malšino 1831 m. sukilimą, už pasižymėjimą jam buvo suteiktas štabskapitono laipsnis.

1834 m. paskirtas Leibgvardijos Kavalerijos jėgerių pulko Septinto eskadrono vadu. 1835 m. buvo pakeltas į kapitonus, o 1842 m. – į pulkininkus. Tais pačiais metais paskirtas Trečiojo diviziono vadu. 1844 m. tapo Kunigaikščio Michailo Pavlovičiaus husarų pulko vadu. 1849 m. pradėjo vadovauti Leibgvardijos Dragūnų pulkui, 1851 m. pakeltas į generolus majorus. 1856 m. kartu su esamomis pareigomis ėmė vadovauti ir Antrosios lengvosios kavalerijos divizijos Pirmajai brigadai. Po metų išleistas dimisijon dėl pablogėjusios sveikatos, kurį laiką dirbo Karinėje ministerijoje. 1861 m. suteikus generolo leitenato laipsnį, jis iš karinės tarnybos pasitraukė.

1863 m. paskirtas Kauno gubernijos kariniu gubernatoriumi. Supratęs, kad prasidėjęs 1863 m. sukilimas pareikalaus didžiulės energijos ir sveikatos jį malšinant, nusprendė išeiti į užtarnautą poilsį. Tais pačiais metais parašė atsistatydinimo prašymą ir apsigyveno žmonos dvare Tverės gubernijoje.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]