Viktorijos nacionalinė galerija
37°49′21.34″ p. pl. 144°58′7.08″ r. ilg. / 37.8225944°š. pl. 144.9686333°r. ilg.
| Viktorijos nacionalinė galerija | |
|---|---|
| |
| „NGV International“ pastato pagrindinis įėjimas | |
| Įkurtas | 1861 m. |
| Vieta | Melburnas 
|
| Lankytojai | 2,5 mln. (2016 m.) |
| Muziejaus fondas | >73 tūkst. meno kūrinių |
| Interneto svetainė | [1] |
Viktorijos nacionalinė galerija (angl. National Gallery of Victoria arba NGV) – seniausias, didžiausias ir lankomiausias Australijos dailės muziejus Melburne, Viktorijos valstijoje.[1] Du padaliniai: „NGV International” Melburno menų rajone (Melbourne Arts Precinct) Sautbanke ir Ijeno Poterio centras (Ian Potter Centre: NGV Australia) Federacijos aikštėje, miesto centre. „NGV International” pastate saugoma galerijos tarptautinės dailės kolekcija, Ijeno Poterio centre – Australijos dailės kolekcija. Muziejų kasmet aplanko apie 2,5 mln. lankytojų, pagal lankomumą 2016 m. muziejus buvo 19 vietoje tarp pasaulio dailės galerijų.[2]
Aborigenų dailės, Australijos dailės, Azijos dailės, Fotografijos, Grafikos ir piešinių, Mados ir tekstilės, Šiuolaikinės dailės, Šiuolaikinio dizaino ir architektūros, Taikomosios dekoratyvinės dailės ir Tarptautinės dailės skyriai.[3] Muziejuje saugoma virš 73 tūkst. meno kūrinių, tarp kurių yra Paolo Učelo, Paolo Veronezės, Peterio Pauliaus Rubenso, Džano Lorenco Berninio, Antonio van Deiko, Rembranto, Džovanio Batistos Tiepolo, Eduaro Manė, Edgaro Dega, Polio Sezano, Klodo Monė, Pjero Ogiusto Renuaro, Pablo Pikaso, Marko Rotko, Salvadoro Dali ir kitų dailininkų kūriniai.
1861 m. Viešosios bibliotekos (dabartinė Viktorijos valstijos biblioteka) patalpose įkurtas Dailės muziejus. 1874 m. bibliotekoje įrengta speciali patalpa, pavadinta Makarturo galerija, 1875 m. muziejus gavo dabartinį pavadinimą. 1968 m. muziejui pastatytas atskiras pastatas, dabar žinomas „NGV International“ pavadinimu. 2002 m. atidarytas antras pastatas – Ijeno Poterio centras. Viktorijos vyriausybė planuoja šalia „NGV International“ pastatyti trečią pastatą šiuolaikinės dailės ekspozicijai.[4]
1986 m. vagių grupė, pasivadinusi „Australijos kultūros teroristais“, buvo pavogusi Pablo Pikaso paveikslą „Verkianti moteris“ (1937 m.), kurį muziejus buvo neseniai įsigijęs už 1,6 mln. Australijos dolerių. Vagys, grasindami paveikslo sunaikinimu, reikalavo didesnio finansavimo menams. Paveikslas po trijų savaičių buvo rastas nesugadintas geležinkelio stoties bagažo saugykloje. Nusikaltimas iki šių laikų neišaiškintas.[5]
-
![Australų dailininko Leonardo Frenčo (Leonard French) sukurtas 60,9 × 15,24 m dydžio vitražas Viktorijos nacionalinės galerijos Didžiojoje salėje – didžiausias kabantis vitražas pasaulyje[1]](//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/0/09/Len_French_ceiling_National_Gallery_of_Victoria.jpg/120px-Len_French_ceiling_National_Gallery_of_Victoria.jpg)
-
Australijos impresionizmo dailės atstovo Tomo Viljamo Robertso paveikslas „Avių kirpimas“ (Shearing the Rams), 1890 m., drobė, aliejus. Muziejuje nuo 1932 m. -
Frederiko Makabino triptikas „Pirmieji kolonistai“ (The Pioneer), 1904 m., drobė, aliejus. Muziejuje nuo 1905 m.
![Australų dailininko Leonardo Frenčo (Leonard French) sukurtas 60,9 × 15,24 m dydžio vitražas Viktorijos nacionalinės galerijos Didžiojoje salėje – didžiausias kabantis vitražas pasaulyje[1]](/wiki/Vaizdas:Len_French_ceiling_National_Gallery_of_Victoria.jpg)
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Monique La Terra, 8 Things You Didn’t Know About National Gallery of Victoria, The Culture Trip, 2017 m. rugsėjo 21 d. Archyvuota 2018-05-03. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
- ↑ National Gallery of Victoria cracks the Global Top 20, Arts Review, 2017 m. rugplūčio 18 d. Archyvuota 2019-11-06. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
- ↑ Collection, National Gallery of Victoria. Archyvuota 2020-04-21. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
- ↑ Andie Noonan, Melbourne to build largest contemporary art gallery in Australia, ABC, 2018 m. birželio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-21.
- ↑ Bridget Judd, A Picasso painting was stolen from a Melbourne gallery — and we still don't know who did it, ABC, 2019 m. rugsėjo 20 d. Archyvuota 2020-01-06. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oficiali svetainė (anglų k.)