Viktor Orbán

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Viktoras Orbanas
Viktor Orbán 2014 cropped.jpg
Viktoras Orbanas 2014 m.
Visas vardas: Viktor Mihály Orbán
Gimė: 1963 m. gegužės 31 d. (56 metai)
Sėkešfehėrvaras, Vengrija
Tautybė: vengras
Tėvai: Erzsébet Sípos
Győző Bálint Orbán
Vaikai:

Ráhel, Gáspár, Sára, Róza, Flóra

Vengrijos ministras pirmininkas
Ėjo pareigas: 1998 – 2002
Ankstesnis: Djula Hornas
Vėlesnis: Pėteris Medješis
Ėjo pareigas: 2010 –
Ankstesnis: Gordonas Bainajus
Alma mater: Budapešto Lorando Etvešo universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka: Viktor OrbánVikiteka
Parašas
Accession Treaty 2011 Viktor Orbán signature.svg

Viktoras Mihali Orbanas (Viktor Mihály Orbán; g. 1963 m. gegužės 31 d.) – Vengrijos politikas, šalies ministras pirmininkas (1998–2002, 2010– m.), „Fidesz“ partijos vadovas.

Gimė agronomo ir logopedės šeimoje, augo kaimiškoje vietovėje Fejėro medėje. 1987 m. Viktoras Orbanas baigė teisės studijas Budapešto universitete, 1988–1989 m. Oksforde studijavo politinę filosofiją. 1988 m. su kitais įkūrė Jaunųjų demokratų sąjungą „Fidesz“ (nuo 1995 m. Fidesz–Vengrijos piliečių partija, nuo 2003 m. Fidesz–Vengrijos piliečių sąjunga).

Orbanas pagarsėjo 1989 m., kai perlaidojant Imrės Nadžio palaikus, pasakė viešą kalbą, kurioje reikalavo tarybinės kariuomenės išvedimo ir laisvų rinkimų. 1990 m. Viktoras Orbanas išrinktas į Vengrijos parlamentą. Orbanui vadovaujant „Fidesz“, ši partija nutolo nuo liberalizmo ir perėmė konservatyvias krikščionių demokratų idėjas.

1998 m. rinkimuose Orbanas sudarė koaliciją su Vengrijos demokratų partija ir Nepriklausoma smulkiųjų ūkių partija, taip užsitikrino daugumą parlamente bei tapo ministru pirmininku. Šios kadencijos metu sustiprino ministro pirmininko įgaliojimus, centralizavo valdymo sistemą. Valdant V. Orbano vyriausybei, Vengrija 1999 m. tapo NATO nare, toliau derėjosi dėl narystės Europos Sąjungoje, glaudžiai bendradarbiavo su vadinamosios Vyšegrado grupės valstybėmis (su Slovakija santykiai atšalo kilus ginčui dėl vengrų tautinės mažumos Slovakijoje teisių). Vidaus politikoje buvo remiamas smulkusis ir vidutinis verslas, sumažėjo infliacija ir nedarbas, didėjo atlyginimai ir biudžeto deficitas.[1]

2002 ir 2006 m. rinkimuose „Fidesz“ nepavyko sudaryti parlamentinės daugumos, Orbanas buvo opozicijos lyderiu. Nuo 2002 m. Europos liaudies partijos pirmininko pavaduotojas.

2010 m. rinkimuose „Fidesz“ gavo daugiau nei pusę rinkėjų balsų. Partija išlaikė pirmaujančias vietas 2014 ir 2018 m. rinkimuose, todėl nuo 2010 m. Viktoras Orbanas yra šalies ministras pirmininkas. Šių kadencijų laikotarpiu jis toliau stiprino tradicines šeimos vertybes (didino paramą šeimoms, ypač daugiavaikėms), pasisakė už krikščionišką, tautų savivalda pagrįstą Europos Sąjungą. 2015 m. migrantų krizės metu Orbano vyriausybė kovojo su migrantų antplūdžiu ir naudojo griežtą antimigracinę retoriką. Politinių priešininkų, tarptautinių magnatų (tokių, kaip Džordžas Sorošas) ir Europos Sąjungos valdančiojo sluoksnio (Ž. K. Junkerio, A. Merkel), Ž. M. Barozo) kritikuojamas dėl, jų teigimu, antieuropietiškos, autokratinės politikos. 2018 m. Džordžo Sorošo įsteigtas Vidurio Europos universitetas buvo sustabdytas ir turėjo išsikelti į Vieną.

Viktoras Orbanas yra kalvinistas, o jo žmona ir 4 vaikai – Romos katalikai. Orbanas yra futbolo didelis gerbėjas, pats jaunystėje buvęs futbolininku. Savo gimtųjų vietovių futbolo klubo „FC Felcsút“ savininkas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Orbán Viktor. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010