Viežbovas (Luko apskritis)

Kitos reikšmės – Viežbovas (reikšmės).

Viežbovas lenk. Wierzbowo
Autobusų stotelė kaime
Viežbovas 53°56′19″ š. pl. 22°41′17″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis	Luko apskritis
Valsčius	Kalinovo valsčius
Gyventojų (2011 m.)	199
Vikiteka	Viežbovas

Viežbovas (lenk. Wierzbowo) – Lenkijos kaimas, esantis Varmijos Mozūrų vaivadijos Luko apskrities Kalinovo valsčiuje. Išsidėstęs 9 km į šiaurę nuo Kalinovo, 26 km į šiaurės rytus nuo Luko ir 145 km ryčiau vaivadijos centro Olštyno.

Istorija

Viežbovas stovi ant morenino kalvyno, vadinamo Marcinovo kalnu (lenk. Góra Marcinowska). Spėjama, kad šioje vietoje anksčiau buvo sena sūduvių gyvenvietė. Marcinovo kalnas minimas XVII–XIX a. raštuose, ten buvo paskelbta ir legenda apie prasmegusią bažnyčią (šį padavimą užrašė krašto tyrinėtojas Max Toeppen).

Kaimas pirmą kartą paminėtas 1546 m.: tuo metu Stradūnų seniūnas Michaelis von Eysack raigardiškiui Jokūbui Viežbovui su jo sūnumis Pauliumi ir Janu perdavė šešis valakus žemės ir leido toje vietoje kurtis.

XVII a. Viežbovą valdė Rytprūsiuose žinoma Rogalla von Bieberstein giminė. 1656 m. kaimą nusiaubė totorių kariuomenė. 1710 m. krašte kilo maro epidemija, mirė 77 vieržboviečiai. 1874 m. Rytų Prūsijoje įvykdyta administracinė reforma ir Viežbove įkurtas prūsiško valsčiaus, įėjusio į Gumbinės apygardą, centras. 1895 m. kaime suskaičiuoti 535 gyventojai, tame tarpe 475 evangelikai protestantai, 34 katalikai ir 26 kitų tikybų atstovai. XX a. pr. Viežbovo 92 ūkiai apdirbo 1175 ha žemės. Sutinkamai su Versalio taikos sutarties nutarimais, 1920 m. įvyko referendumas, kuriame 380 kaimiečiai pasisakė už galimybę likti Vokietijos sudėtyje (už perėjimą į Lenkijos priklausomybę nebalsavo niekas).

1933 m. buvo 521 gyventojas. 1938 m. kaimo pavadinimas pakeistas į „Waldwerder“, 1939 m. jame gyveno 463 žmonės. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui pietinė Rytprūsių dalis įėjo į Lenkijos valstybės sudėtį, buvo grąžinti senieji gyvenviečių pavadinimai. Dauguma senųjų viežboviečių pasitraukė į Vokietiją, į kaimą kėlėsi gyventojai iš vidinių Lenkijos vaivadijų (į Viežbovą atvyko daug persikėlėlių iš Račkų valsčiaus). 1945 m. Viežbove buvo įkurta Raudonosios armijos komendatūra.

1975–1998 m. kaimas priklausė Suvalkų vaivadijai, o nuo 1999 m. įeina į naujai įsteigtą Varmijos Mozūrų vaivadiją. Šiandien Viežbovas yra šaltyšijos centras, priskirtas Kalinovo valsčiui.

Piliakalnis

Į pietvakarius nuo Viežbovo, pakeliui į Doršų kaimą, iškilusi kalva – buvęs jotvingių piliakalnis. Vienas pirmųjų jį paminėjo krašto tyrinėtojas Emilis Holakas. Tai bevardžių upelių apsuptas ir X–XIII a. priskiriamas gynybinis įrenginys. Kalvos apačioje, atskirta grioviu ir pylimais stovėjo papėdės gyvenvietė. Žiedo formos piliavietėje išlikusi aikštelė 26 m X 28 m, jos pietinėje dalyje pakilimas – ten galimai stovėjo gynybinis bokštas.

Šaltiniai

• Dietrich Lange. Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Waldwerder
• Rolf Jehke. Amtsbezirk Wierzbowen/Wiersbowen/Waldwerder
• Uli Schubert. Gemeindeverzeichnis, Landkreis Lyck
• Michael Rademacher. Deutsch-österreichisches Ortsbuch, Landkreis Lyck Archyvuota kopija 2016-12-10 iš Wayback Machine projekto.
• Gmina Kalinowo Archyvuota kopija 2018-06-12 iš Wayback Machine projekto.
• M. Engel. Jaćwieskie ośrodki grodowe w IX–XIII wieku. Geneza, rozwój i upadek psl. 20 Archyvuota kopija 2018-04-11 iš Wayback Machine projekto.
• Emil Hollack. Vorgeschichtliche Uebersichtskarte Ostpreussen
• Grodzisko w Wierzbowie
• Herbert Marzian, Csaba Kenez. „Selbstbestimmung für Ostdeutschland – Eine Dokumentation zum 50 Jahrestag der ost- und westpreussischen Volksabstimmung am 11. Juli 1920“; Herausgeber: Göttinger Arbeitskreis, 1970, S. 88