Velikarytos valsčius
51°56′š. pl. 24°03′r. ilg. / 51.94°š. pl. 24.05°r. ilg.
| Velikarytos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Velikaryta |
 Rusijos imperija
| |
| Gardino gubernija | Bresto apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Brastos apygarda (1919–1920) Polesės apygarda (1920–1921) Polesės vaivadija (1921–1939) |
Bresto apskritis (1919–1939) |
Velikarytos valsčius (rus. Великорытская волость, lenk. gmina Wielkoryta) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje pietvakarių Baltarusijos teritorijoje. Centras – Velikaryta.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Valsčius įkurtas XIX a. Gardino gubernijoje.[1] Po I pasaulinio karo atiteko Lenkijai. 1928 m. balandžio 12 d. prijungta dalis Makranų valsčiaus, o dalis Velikarytos valsčiaus perduota Navasiolkų valsčiui.[2]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 3904 | 257 kiemai [3] | 7 seniūnijos | 21 | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 148 psl.
- ↑ Dz.U. 1928 nr 45 poz. 427
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 40 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)