Veleikiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Veleikiai
[[Vaizdas:|250px]]

Veleikiai
Koordinatės 55°37′55″š. pl. 25°46′59″r. ilg. / 55.632°š. pl. 25.783°r. ilg. / 55.632; 25.783 (Veleikiai)Koordinatės: 55°37′55″š. pl. 25°46′59″r. ilg. / 55.632°š. pl. 25.783°r. ilg. / 55.632; 25.783 (Veleikiai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Zarasų rajono savivaldybės vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija Antalieptės seniūnija
Gyventojų skaičius 5 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Veleĩkiai
Kilmininkas: Veleĩkių
Naudininkas: Veleĩkiams
Galininkas: Veleikiùs
Įnagininkas: Veleĩkiais
Vietininkas: Veleĩkiuose

Veleikiai (Vėlaikiai, Velaikiai; lenk. Wileykie, Wielaykie) – kaimas Zarasų rajono pietvakariuose, Antalieptės seniūnijoje, 6 km į pietvakarius nuo Antalieptės. 7 gyventojai (2001 m.). Netoli kaimo telkšo Indrajų ežeras ir teka Indrajos upelis (kaimas dešiniajame krante).

Kaimas pradėjo kurtis prie čia buvusio Nendrijos dvaro, kuris pirmą kartą paminėtas 1594 m. didiko Jono Radvilos valdų aprašyme. Po Radvilų,1650–1780 m. valdė dvarininkai Drazdauskai, vėliau baronai Duntenai. Po 1831 m. sukilimo dvaras atiteko pravoslavų bajorui Aleksandrui Durnovui. 1911 m. gruodžio mėn. dvaro centrą su 129 žemės nupirko užpalėnas Vincentas Vilutis. 1912–1913 m. kaimas, turėjęs 2556,45 ha. žemės, išsiskirstė viensėdžiais. Tais metais gyveno 32 žemvaldžių šeimos. 1918–1961 m. dvaro pastate veikė pradinė mokykla. Ilgametė mokytoja Juzė Zaleckaitė – Pranckevičienė

Istoriniai paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Respublikinės reikšmės istorijos paminklas – nebeveikiančios Veleikių kaimo senosios kapinės, jos yra 100 m į šiaurės rytus nuo kelių Vasaknos – Veleikiai ir Zabičiūnai – Antalieptė sankryžos.

Į šiaurės rytus, Antalieptės link dešinėje kelio pusėje stovi Gutaučių piliakalnis. Gana išsamiai tyrinėtas tarybiniais metais.

Veleikių vandens malūnas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvęs vandens malūnas stovi ant dešiniojo Indrajos upelės, kuri išteka iš Indrajos ežero, kranto, netoli Zabičiūnų kaimo, Antalieptės seniūnijoje.

Malūnas gali būti statytas 1863 m. (malūno sienoje yra įrašas „1863”). Statinio pamatai ir sienos iš lauko akmenų ir kalkių skiedinio mūro. Pasak malūnininko dukros Mildos Petrėnaitės (savininkas su šeima 1951–1957 metus praleido Sibire), malūne buvo prasto malimo girnos, pitlius, kruopinė, vilnų karšykla, milų velykla, elektra, kurią gamino metalinės vandens turbinos sukamas agregatas, gateris ir zeimeris.

1949 m. malūnas buvo nacionalizuotas ir perduotas tuometiniam „Jaunosios gvardijos” kolūkiui. Sovietiniais metais kolūkis malūną perdavė Panevėžio kompresorių gamyklai. Naujasis jo šeimininkas 1984–1985 metais malūną rekonstravo, sunaikino visus išlikusius įrenginius ir įrengė vilą.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1994 metais vandens malūnas ir 12 ha žemės grąžinta savininkų dukroms Almonei ir Mildai Petrėnaitėms.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Giminė Dusetų parapijos 1829 m. surašymas Dusetų parapijos 1843 m. surašymas 1885 m. Lenkijos karalystės vietovių geografinė rodyklė 1886 m. geodezinis aprašas 1913 m. sudarytame Vėlaikių kaimo žemių paskirstymo plane
Vėlaikiai Jokūbas Dorota Rupinskytė  –  – Marijona Vėlaikienė (Simono)
Andrius -
Jonas -
Andrius (II) -
Mikalojus -
Antonina -
Rupinskai Jurgis Jurgis (Jurgio)  –  – Benediktas (Jurgio)
Ignotas (Jurgio) Jonas (Augustino)
Agota -
Dapkai Antanas Antanas (Juozapo) Dapkai Justinas Justinas (Augustino)
Jonas (Juozapo)
Dambrauskai Jonas Adomas  –  – Dominykas (Jono)
Elena
Ulevičiai Juozapas Juozapas (Juozapo)  – Kristupas Juozapas (Kristupo)
Kazimieras ir Jonas (Kristupo)
Augustinas Antanas (Augustino)
Norbertas (Augustino)
Kajetonas (Augustino)
Juozapas (Augustino)
Čepėnai Jurgis Kotryna Rublevskytė Čepėnai  – Stanislovas (Markovo)
Kristina -
Gurskiai Jurgis Liudvikas  –  – Sigizmundas (Antano)
Konstantinas (Antano)
Jeronimas (Antano)
Zabuliai Jonas (Pranciškaus) Jonas  –  – Adomas (Jono)
Adomas (Pranciškaus)
Šiaučiūnai Liudvikas (Jono) Liudvikas  –  – Ciprijonas (Kazimiero)
Vincentas (Kazimiero) Povilas ir Petras (Antano)
Juozapas ir Jonas (Silvestro)
Kazimieras (Jono)
Rapolas
Duntenai Adomas Gustavas (Jono) M. Durnovas -
Magalinskas Gabrielius -
Petrėnai Petrauskai Povilas
Vingeliai Vingeliai Ona Vingilienė (Jono)
Ilčiukai Jeronimas (Antano)
Juozapas
Blažiai Petras
Vaškai Petras
Vilučiai Stanislovas (Petro)
Ragaišių tėviškės sodybą žymįs akmuo

Iš Vėlaikių kilo ar čia gyveno;

* 1880 m. spalio 18 d.– gimė kunigas. filosofijos daktaras Juozapas Čepėnas. Mirė 1976 m. sausio 24 d. Anykščiuose, palaidotas Daugailiuose, Utenos rajone.

  • 1899 m. balandžio 5 d. – gimė pedagogas, istorikas, enciklopedininkas Pranas Čepėnas. Mirė 1980 m. spalio 3 d. Vorčesteryje.
  • 1928 m. vasario 28 d. - gimė kunigas, spaudos bendradarbis Juozas Čepėnas. Gyvena Kaune.
  • 1902 m. lapkričio 11 d. - gimė muzikos pedagogas. žymus kultūros veikėjas Antanas Ilčiukas. Mirė 1990 m. lapkričio 30 d. Klaipėdoje.
  • 1901 m. – vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių Povilas Tamošiūnas. Tarnavo 1919 m. liepos 19 d. – 1920 m. birželio 22 d., apdovanotas (liudijimas Nr.2535 išduotas 1929 m. gegužės 31 d.). Vėliau 1928 m. gyveno Vyžuonų vls. Dabrovolės dv., 1929 m. – Brazilijoje, San Paule
  • 1912 m. liepos 1 d. – gimė kunigas, spaudos bendradarbis, poetas Antanas Remeikis. Kunigavo Daujėnuose, Pasvalyje. Mirė 1991 m. vasario 1 d. Pakruojyje.
  • Kaime nuo 1912 m. su tėvais gyveno Lietuvos kariuomenės majoras, karo cenzorius Juozas Vilutis (1900–1997).
  • 1941 m. gimė Rimantas Ragaišis, jūrininkas, knygų apie kapitonus ir gydytojus autorius. Gyvena Klaipėdoje.

Lobis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarybiniais metais kaimo apylinkėse, prie piliakalnio rastas didelis arabiškų monetų lobis.[reikalingas šaltinis]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]