Vejovis

Vejovis (lot. Vējovis) – požemio pasaulio dievas romėnų mitologijoje; Julijų giminės globėjas.^[1] Kartais Vejovis buvo laikomas požemio pasaulio Jupiteriu.^[1]

Festas teigė, kad dievavardis reiškia „mažasis Jupiteris“; pagal kitą interpretaciją, dievybės vardas reiškiąs „griaunantysis Jupiteris“, o pati dievybė tapatinama su Plutonu.^[2]

Pasakojama, kad Romulas Romos mieste stovėjusią Vejovio šventyklą apjuosė siena; toje vietoje prieglobstį rasdavę persekiojamieji.^[1] Šventykla stovėjo tarp Kapitolijaus ir Tarpėjos uolos.^[2]

Vejovis vaizduotas kaip bebarzdis jaunuolis, jo rankose – strėlės, greta jo – ožka.^[1]

Minimas Ovidijaus „Fastuose“.^[1]

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008, 249 psl.
↑ ^2,0 ^2,1 Schmitz, Leonhard (1867), „Veiovis“, rinkinyje: Smith, William (red.), Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, Boston{{citation}}: CS1 priežiūra: vieta neturi leidėjo (nuoroda)

[Antikos-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008, 249 psl.

[Schmitz-2] 2,0 ^2,1 Schmitz, Leonhard (1867), „Veiovis“, rinkinyje: Smith, William (red.), Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, Boston{{citation}}: CS1 priežiūra: vieta neturi leidėjo (nuoroda)

[1]

[2]