Vasilis Stusas
| Vasilis Stusas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1938 m. sausio 6 d. Rachnovka, Vinycios sritis,  Ukrainos TSR
|
| Mirė | 1985 m. rugsėjo 4 d. (47 metai) lageris Permė-36, Permės sritis, Rusijos TFSR |
| Veikla | Poetas, vertėjas, žmogaus teisių gynėjas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Ukrainos didvyris (2005) | |
Vasilis Stusas (ukr. Васи́ль Семе́нович Стус, 1938 m. sausio 6 d. Rachnovkoje, Vinycios sritis, Ukrainos TSR, TSRS – 1985 m. rugsėjo 4 d. Permės sritis, Rusijos TFSR, TSRS) – ukrainiečių poetas, vertėjas, žmogaus teisių gynėjas, sovietų disidentas, politinis kalinys. Ukrainos didvyris (2005).[1] Nuo 1978 m. – Tarptautinio PEN klubo narys.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
V. Stusas gimė 1938 m. sausio 6 d. Rachnovkos kaime gausioje, dėl kolektyvizacijos nuskurdusioje valstiečių šeimoje, kuri persikėlė į Donecko sritį.
Mokydamasis vidurinėje mokykloje dirbo geležinkelyje, tuo pat metu susipažino su TSRS uždrausta literatūra. 1954 m. baigęs mokyklą, įstojo į Donecko nacionalinį universitetą (vėliau universitetas buvo pavadintas jo vardu), kur studijavo literatūrą. Vėliau dirbo literatūros mokytoju.[2]
Po metų jis buvo pašauktas į kariuomenę ir tarnavo Pietų Urale, kur neteko pirštakaulio.
1965 m. gruodį susituokė su Valentina Pepeliuch (1938–2022), 1966 m. jiems gimė sūnus Dimitrijus Stusas.[2]
Stusas aktyviai protestavo prieš sovietų valdžią, ukrainietiškos inteligentijos areštus bei asmenybės kultą. 1972 m. sausio 12 d. V. Stusas buvo suimtas kartu su kitais ukrainiečių disidentais. 1974 m. rugsėjo mėn. įvyko teismo procesas, kuriame jis buvo kaltinamas Ukrainos TSR baudžiamojo kodekso 62 straipsnio „Antisovietinė agitacija ir propaganda“ pažeidimu.[2] Penkerius metus kalėjęs Mordovijoje ir dvejus metus praleidęs tremtyje Magadano srityje,[2] 1979 m. rugsėjį poetas grįžo į Kijevą, kur ir toliau rengė protestus.
1980 m. pradžioje Stusas sulaikytas antrą kartą ir nuteistas 10 metų priverstinių darbų bei 5 metams tremties. Mirė 1985 m. rugsėjo 4 d. po bado streiko karceryje rugpjūčio 27 d. 1990 m. buvo reabilituotas.[3]
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Antonovičių fondo premija (1982)
- Ševčenkos premija (1991)
- Jaroslavo Išmintingojo ordinas (1997)[4]
- Ukrainos didvyris (2005)[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1965 – Круговерть
- 1970 – Зимние деревья
- 1971 – Веселое кладбище
- 1972 – Время творчества / Dichtenszeit
- 1971–1977, išleista 1986 m. – Палимпсесты
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „Про присвоєння В. Стусу звання Герой України від 26.11.2005 № 1652/2005“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2015-05-04.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 „СТУС Василь Семенович“. olexa.org.ua. Nuoroda tikrinta 2024-06-13.
- ↑ „Стус без захисту: ведмежа послуга Медведчука“. www.pravda.com.ua. Nuoroda tikrinta 2024-06-13.
- ↑ „Указ Президента України від 25 грудня 1997 № 1388/97 «Про нагородження відзнакою Президента України „Орден князя Ярослава Мудрого“»“. Suarchyvuotas originalas 2016-08-16. Nuoroda tikrinta 2016-06-27.