Pereiti prie turinio

Pirštakauliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.


Pirštakaulio sandara

Pirštakauliai (lot. ossa digitorum) – plaštakos kaulai, sudarantys rankos ir kojos pirštų griaučius. Kiekvienas pirštas sudarytas iš trijų pirštakaulių, išskyrus nykštį, kuris sudarytas iš dviejų pirštakaulių (pamatinio ir galinio). Kiekvieną pirštą sudaro:

  • pamatinis pirštakaulis (phalanx proximalis)
  • vidurinis pirštakaulis (phalanx media)
  • galinis pirštakaulis (phalanx distalis)

Kiekvieno pirštakaulio artimasis galas vadinamas pamatu (basis phalangis), vidurinis – kūnu, o tolimasis galas – galva (caput phalangis).

Plačiau apie rankos pirštakauliai, (ossa digitorium manus, s. phalanges)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rankos nykštys, pollex, sunertas iš dviejų, o visi kiti pirštai - iš trijų pirštakaulių. Tai nedideli ilgieji kaulai, skirstomi į artimuosius, arba proksimalinius, pirštakaulius, phalanx proximalis, vidurinius, phalanx media, ir tolimuosius, arba distalinius, pirštakaulius, phalanx distalis.

Kaip ir anksčiau minėta, pirštakauliai skirstomi į tris dalis:

pamatą, basis phalangis;

kūną, corpus phalangis;

galvą, caput phalangis.

Dešinės plaštakos pirštų kaulai

Artimųjų pirštikaulių, phalanx proximalis, pamate esti apvali sąnarinė duobė susinerti su delnikaulio galva, o pirštakaulių galvos vidurys įdubęs, tad ji vadinama pirštakaulio skridiniu, trochlea phalangis.

Vidurinių pirštakaulių, phalanx media, pamatas neryškios keterėlės esti perskeltas į du laukelius, skirtus susinerti su proksimalinio pirštakaulio skridiniu, o galva taip pat yra tarsi skridinys.

Tolimųjų, dar kartais vadinamųjų naginių, pirštakaulių, phalanx distalis, pamate yra dviguba duobė susinerti su vidurinio pirštakaulio skridiniu. Galva suplokštėja ir nugarinėje pusėje baigiasi distalinio pirštakaulio šiurkštuma, tuberositas phalangis distalis, į kurią remiasi nagas.

Pirštakaulių kaulėjimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirštakauliai kaulėja panašiai kaip ir delnikauliai, tik visų jų pradeda kaulėti po proksimalinės epifizės.

Naudoti informacijos šaltiniai:

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

G. Čėsnys, J. Tutkuvienė ir kiti „Žmogaus anatomija. 1 dalis“, Vilniaus Universiteto leidykla 2008

https://www.winkingskull.com/default.aspx Archyvuota kopija 2013-03-28 iš Wayback Machine projekto.