Valerija Novodvorskaja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Valerija Novodvorskaja
Valerija Novodvorskaja (2010 m.)
Gimė 1950 m. gegužės 17 d.
Baranovičiai
Mirė 2014 m. liepos 12 d. (64 metai)
Maskva
Palaidotas (-a) Naujosios Dono kapinės (Maskva)
Veikla Disidentė
Žymūs apdovanojimai

2008 m. Gedimino ordino Riterio kryžius

Valerija Novodvorskaja (rus. Валерия Ильинична Новодворская, 1950 m. gegužės 17 d. Baranovičiuose2014 m. liepos 12 d. ) sovietų ir Rusijos disidentė[1], publicistė[2], politikė[3], žmogaus teisių gynėja. Opozicinės liberalios partijos „Demokratinė sąjunga“ steigėja.

2008 m. už Lietuvos interesų gynimą apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi[4].

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valerija Novodvorskaja gimė 1950 m. gegužės 17 d.[5] Baranovičiuose, Tarybų Sąjungoje. Tėvas – Ilja Burštynas (1923–2016[6]), inžinierius, tarnavo karinėse pajeguose[7], motina – Nina Novodvorskaja (1928–2017[8]) – gydytoja pediatrė[9]. Iki devynerių metų augo su senele tuometinėje Baltarusijos TSR. Paskui persikėlė į Maskvą. Čia baigusi mokyklą, įstojo į Užsienio kalbų institutą (pasirinko prancūzų kalbos specialybę). Studijų metais institute subūrė pogrindinę studentų kuopelę.[10]

1969 m. gruodžio 5 d. už antikomunistinių skrajučių švystelėjimą iš Kremliaus Suvažiavimų rūmų balkono pasodinta į Lefortovo kalėjimą.[5][11][12] Būdama kalėjime jame vistiek platino antikomunistines skrajutes[13]. 1970 m. vasarą nugabenta į Kazanę, kurioje uždaryta į psichiatrinę ligoninę. Čia V. Novodvorskajai leista sieros emulsija ir deguonis po oda, gręžti sveiki dantys, stipriai sugadinta sveikata. 1971 m. tarptautinių pastangų dėka ištrūko į laisvę.[14]

2008 m. apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi.[15]

Mirė 2014 m. liepos 12 d. Maskvoje.[16] Palaidota pamaskvės Naujosiose Dono kapinėse Maskvoje.[17]

Pažiūros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Novodvorskaja kritiškai vertino Rusijos imperialistinę politiką, specialiųjų tarnybų kišimąsi į politiką, pasisakė prieš tamprų Rusijos stačiatikių bažnyčios ir valstybės ryšį (pati 1990 m. priėmė krikštą ir tapo Ukrainos stačiatikių bažnyčios nare). Buvo revoliucinių permainų Ukrainoje šalininkė, griežta V. Putino politikos šios šalies atžvilgiu kritikė.[10]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. F. Tlisova, Новодворская. Диссидент среди диссидентов Archyvuota kopija 2020-08-04 iš Wayback Machine projekto. // Голос Америки, 15 июля 2014
  2. Зло нельзя приручить или натравить только на других // Коммерсантъ.
  3. „«Умный человек в России рано устает; чаще всего у него опускаются руки»“ (rusų). Коммерсантъ. 2015-05-17. Nuoroda tikrinta 2019-10-30.
  4. „В Москве умерла Валерия Новодворская“. НТВ.Ru.
  5. 5,0 5,1 V. Novodvorskos biografija Archyvuota kopija 2022-04-05 iš Wayback Machine projekto. / viperson.ru
  6. Илья Борисович Бурштын – Home
  7. Сержант Бурштын Илья Борисович на сайте «Память народа»
  8. В Москве умерла мать Новодворской / ГОРДОН
  9. В Москве умерла мать Новодворской, newsru.co.il, 22.07.2017
  10. 10,0 10,1 „Valerija Novodvorskaja. Aš ištekėjusi už Putino“. Literatūra ir menas. Nuoroda tikrinta 2022-05-01.
  11. https://www.sakharov-center.ru/asfcd/auth/?t=author&i=1404
  12. Петров Г. С пеной у рта. Валерия Новодворская считает себя главным врагом фанатизма Archyvuota kopija 2011-10-31 iš Wayback Machine projekto. // Независимая газета. 29.03.2001. № 06
  13. https://www.sakharov-center.ru/asfcd/auth/?t=author&i=1404
  14. https://www.sakharov-center.ru/asfcd/auth/?t=author&i=1404
  15. Apdovanotų asmenų duomenų bazė[neveikianti nuoroda]
  16. „Maskvoje mirė disidentė Valerija Novodvorskaja“. DELFI. Nuoroda tikrinta 2022-05-01.
  17. https://www.vesti.ru/article/1851224