Vaivadijų mundurai
Vaivadijų mundurai – Abiejų Tautų Respublikos bajorų proginiai vyriški rūbai, devėti 1776–1795 m.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1776 m. eilinis ATR seimas įpareigojo kiekvienos vaivadijos atstovą posėdžių metu nešioti rūbus, pasiūtus iš vietinio audinio – tokiu būdu buvo išskiriami ir indentifikuojami to regiono pasiuntiniai. Seimo nutarime nebuvo detaliai aprašyta kaip turi atrodyti bajorų mundurai, kiekvienas seimūnas galėjo pasirinkti fasoną laisvai. Šiam sprendimui turėjo pritarti pavietų bajorijų seimeliai, kurie nustatė kokios spalvos turi būti žiponas ir kontušo juosta. Kai kurie seimeliai (pavyzdžiui Trakų vaivadijos bajorų susirinkimas) nutarė turėti du aprangos komplektus: vienų spalvų seimo posėdžių metu ir kitų – per pavietų seimelius ar kitom progom.[1]
Kai kurių vaivadijų bajorų suvažiavimų rezoliucijos:
- Vilniaus vaivadijos bajorai nusprendė nešioti avietinės spalvos žiponą su tokiais pat atlapais. Kontušo juosta – granatų sulčių spalvos. Ašmenos pavieto bajorai pasirinko žalią spalvą, o ukmergiškiai – mėlyną. Vėliau abiejų pavietų kilmingieji nutarė likti prie bendravaivadinių spalvų.[2]
- Trakų vaivadijos bajorai nubalsavo už baltus žiponus su žaliais atlapais. Kontušo juosta – raudonos spalvos. Už seimo rūmų sienų reikėjo dėvėti šviesiai geltonus žiponus su granatų sulčių spalvos kontušo juosta. Upytės pavietas pasirinko šviesiai geltonus žiponus su granatų sulčių spalvos atlapais. Kontušo juosta – avietinė.[3]
- Žemaičių kunigaikštijos bajorai nusprendė dėvėti baltus žiponus su žydrais atlapais. Kontušo juosta – raudonos spalvos.[4]
Aprašyti spalvingi rūbai atsirado kaip konservatyviai nusiteikusios ATR bajorijos atsakas į tuo metu Europoje plintančią kosmopolitinę madą iš Prancūzijos. Vaivadijų mundurai žadino patriotinius jausmus ir darė įtaką visai Respublikos kultūrai, kartu buvo ribojamas importas ir taip remiami vietos audėjai bei siuvėjai. Po Trečiojo ATR padalijomo egzotiškai atrodantys vaivadijų mundurai pasidarė nebeaktualūs.[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tadeusz Jeziorowski, Andrzej Jeziorkowski. Mundury wojewódzkie Rzeczypospolitej Obojga Narodów – Wydawnictwo Pelta: Warszawa, 1992 ISBN 83-85314-02-4