Vaclovas Verikaitis
| Vaclovas Verikaitis | |
|---|---|
| Gimė | 1924 m. gruodžio 31 d. Kaune |
| Mirė | 1990 m. sausio 8 d. (65 metai) Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse |
| Veikla | dainininkas (baritonas), vargonininkas, chorvedys. |
Vaclovas Verikaitis (1924 m. gruodžio 31 d. Kaune – 1990 m. sausio 8 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – dainininkas (baritonas), vargonininkas, chorvedys.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dainuoti pradėjo mokytis 1940 m. įkurtoje Vilniaus muzikos mokykloje (dėst. C. Benoni ir A. Kutkus), nuo 1942 m. dainavo Vilniaus operos chore. 1944 m. pasitraukęs į Vokietiją, dainavo J. Starkos vadovaujamame vyrų chore Dillingeno lietuvių stovykloje, vėliau pats suorganizavo mišrųjį chorą ir vokalinį oktetą. 1948 m. išvyko į Kanadą ir apsigyveno Toronte. Iš pradžių dirbo miškuose, o 1949 m. pradėjo vargonininkauti Prisikėlimo pranciškonų lietuvių parapijoje Toronte, Ontarijuje. Suorganizavo parapijos mišrųjį chorą ir vyrų vokalinį kvartetą bei oktetą, vėliau vaikų chorą ir orkestrą. Chorai dalyvavo įvairiuose tautiniuose renginiuose, o kvartetas koncertavo ne tik Kanadoje, bet ir JAV. V. Verikaitis dirbo ir lankė Toronto Karališkąją konservatoriją, vėliau iš konservatorijos perėjo į Toronto universiteto Muzikos fakultetą, kurį 1955 m. baigė magistro laipsniu. 1957–1959 m. m. lankė pedagoginius kursus ir gavo teisę dėstyti muziką – dirbo Toronto Harbordo kolegijos institute ir kitose mokyklose muzikos mokytoju bei orkestro vadovu.
Nuo 1953 m. dainavo savaitinėje radijo programoje Canadian Broadcasting Company „Songs of My People“, vėliau dvejus metus darbą tęsė tos pačios kompanijos CBC televizijoje. Pastatė vaizdelį iš lietuvių gyvenimo su dainomis ir pašnekesiais. Dirbo solistu Canadian Opera Company, kur sukūrė keletą klasikinių operų vaidmenų, per radiją ir televiziją propagavo lietuvišką muziką. 1956–1959 m. m. dainavo Stratfordo operetėse ir su trupe gastroliavo Kanadoje ir JAV. Vadovavo ir Toronto „Varpo“ chorui, su kuriuo surengė keletą koncertų. Kaip solistas koncertavo ir su simfoniniais orkestrais. 1959–1966 m. m. vargonininkavo Aušros Vartų lietuvių parapijoje Hamiltone, Ontarijuje, vadovavo parapijos mišriajam chorui (25 moterys ir 20 vyrų) ir vaikų chorui, vaikus mokė muzikos ir dainuoti M. Valančiaus šeštadieninėje mokykloje. Su parapijos choru ir kartu su „Varpo“ choru kelis kartus pastatė S. Šimkaus kantatą „Atsisveikinimas su tėvyne" 1963 m. PLB seime Toronte kantata skambėjo atlikta jungtinio choro ir solistų. Parapijos chorą parengė 1964 m. Pasaulinės parodos Niujorke Lietuvių dienos programai.
1960 m. V. Verikaitis keletą operečių vaidmenų sukūrė Niujorke ir Kanados Karališkosios operos scenose. 1963 m. išlaikė Civil Service egzaminus ir pradėjo dirbti Ontarijo Parlamento rūmuose Toronte, o savaitgaliais vargonininkavo Aušros Vartų lietuvių parapijoje Hamiltone. Dažnai koncertuodavo su kanadiečių simfoniniais orkestrais, kurių koncertus transliavo radijas ir televizija. Daug koncertavo ir JAV lietuvių kolonijose, dėstė muziką Kanados lietuvių gimnazijose.
1970–1977 m. m. V. Verikaitis itin sėkmingai dirbo su Hamiltono mergaičių choru „Aidas“, kurį lankė 14-20 metų amžiaus mergaitės ir merginos (60-65 dalyvės). Choras koncertavo daugelyje lietuvių kolonijų ne tik Kanadoje, bet ir JAV bei Europoje – 1974 m. gastroliavo Londone, Mančesteryje, Hamburge, Miunchene ir Romoje (dainavo ir giedojo popiežiui Pauliui VI ir per Vatikano radiją į Lietuvą). 1975–1977 m. m. choras gastroliavo Pietų Amerikoje – Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje, Kolumbijoje, Venesueloje. Išleido ilgai grojančias plokšteles: „Baltos gėlės“ (1973) m. ir „Keliaujame su daina“ (1975) m. „Aido" chorą parengė 1971 m. 4-ajai JAV ir Kanados lietuvių dainų šventei Čikagoje.
1979 m. V. Verikaitis vėl sugrįžo į Prisikėlimo parapiją Toronte ir iki mirties vadovavo Toronto vyrų chorui „Aras" (apie 50 dalyvių). Su choru daug koncertavo, jį parengė 1978 m. 5-ajai ir 1983 m. 6-ajai JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėms Toronte ir Čikagoje, dalyvavo įvairiuose tautiniuose renginiuose, giedojo bažnyčiose.
V. Verikaitis buvo 1964 m. Pasaulinės parodos Niujorke Lietuvių dienos, 1971 m., 1978 m. ir 1983 m. – JAV ir Kanados lietuvių dainų švenčių jungtinio choro dirigentas Čikagoje ir Toronte, 1978 m. – 5-osios dainų šventės Toronte Muzikos komisijos pirmininkas, vienas iš 1983 m. 6-osios dainų šventės organizatorių. 1979 m., 1988 m. ir 1990 m. lankėsi Lietuvoje.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.