Vabzdžių dresuotojas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vabzdžių dresuotojas
Vabzdžių dresuotojas-filmas.jpg
PavadinimasVabzdžių dresuotojas
Kilmės šalisLietuva
RežisieriusLinas Augutis, Donatas Ulvydas
Prodiuseris (-iai)Rasa Miškinytė
Scenaristas (-ai)Linas Augutis
Donatas Ulvydas,
Jonas Banys
VaidinaGediminas Girdvainis
Metai2008
ŽanrasDokumentika
Trukmė53 min.
Kalbalietuvių k.

Vabzdžių dresuotojas (angl. The Bug Trainer) – 2008 m. Lietuvoje sukurtas 53 min. trukmės pilnametražis meninės dokumentikos filmas. Tai filmas apie pirmąjį Lietuvos kinematografininką ir lėlinės animacijos kūrėją Vladislovą Starevičių (1882–1965). Premjera Lietuvoje – 2009 m. vasario 20 d.

Apie filmą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmas sukurtas animatoriaus V. Starevičiaus atminimui

Vladislavas Starevičius – lietuviško kinematografo pradininkas, išgarsėjęs visame pasaulyje kaip savitos lėlių animacijos pionierius, vadintas šios meno krypties stebukladariu, dar tituluotas Europos Voltu Disnėjumi. Apie V. Starevičių sukūrė filmus lenkai, anglai, užsienyje parengtas leidinukas apie šį kūrėją. Tačiau tiek filmuose, tiek leidinyje lietuviškasis kūrybos periodas beveik nutylimas, nes nėra gerai žinomas. Šiame kūrybinės dokumentikos filme jungiami įvairūs elementai – faktinė, dokumentinė, dramaturginė, animacinė dalys. Į filmą įkomponuoti autentiški archyviniai kadrai, fotografijos, dokumentika, paties V. Starevičiaus filmų ištraukos – tai juostos kūrėjai nelengvai surinko iš Rusijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Prancūzijos nacionalinių archyvų.[1] Filme persipina biografijos faktai, atsiminimai, faktinė informacija, paties menininko filmų fragmentai. Dalis filmavimo laiko praleista vienoje žymiausių ir seniausių animacijos studijų „SE-MA-FOR“, įsikūrusią Lenkijoje, Lodzės mieste, kurioje specialiai filmui buvo sukurta lėlinė animacija. Šiame tarptautiniame beveik 7 metus vystytame projekte dalyvavo ir VokietijosGerbrueder Beetz Filmproduction“, „NHK“ (Japonija), „AVRO“ (Nyderlandai), „YLE Co-productions“ (Suomija), „DR-TV“ (Danija), „SVT“ (Švedija), „NRK“ (Norvegija), „TSR“ (Šveicarija), „ETV“ (Estija), „LRT“ (Lietuva).

Filme mintimis apie V. Starevičiaus kūrybą dalinasi žinomas kino kritikas Skirmantas Valiulis, animacijos bei kino ekspertai. Aktoriui Gediminui Girvainiui teko subtilus stebuklinio pasaulio šeimininko vaidmuo. Filme itin svarbūs lėliniai personažai. Viena iš jų Liūtė – autentiška V. Starevičiaus lėlės kopija. Žaismingas Vabalas – dailininko Rimanto Rolia kūrinys.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Filmo siužetinė linija – tai Vabalo-Lėlės, kuris yra pagrindinis filmo personažas, Meilės istorija. Vabalas keliauja po paslaptingą Starevičiaus kūrybos bei gyvenimo labirintą, ieškodamas savo prarastos Meilės-Karalienės Liūtės. Vabalas turi pažinti ir „dekoduoti“ kino meistrą V. Starevičių tam, kad surastų ir atgaivintų Liūtę. Beieškodamas „kodo“, jis sutinka įvairius žmones – kino ekspertus ir šiuolaikinius animatorius. Būtent šie ekspertai padės vabalui „atrasti“ V. Starevičių, nušviesdami svarbiausius ir įdomiausius jo gyvenimo bei kūrybos aspektus. Kartu jie apžvelgs esmines ankstyvojo kinematografo bei XX a. politines-istorines Europos realijas. Be kitų ekspertų filme pasirodys žymūs eksperimentinės animacijos kūrėjai, britai broliai dvyniai – Stephen ir Timothy Quay, animacijos istorijos ekspertas iš Norvegijos Gunnar Strom, lenkų meno ir kino kritikas Marcin Gizycki ir kiti.

Vienas iš filmo personažų

Kūrybinė grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmas parodytas Europos dokumentikos festivalyje „What’s Art Doc?Londone, taip pat kino festivaliuose Rygoje, Karlovy Varuose, Maskvoje, Liubeke, Leipcige, Taivane, Taline. Filmas dalyvavo Berdiansko (Ukrainoje) festivalio nevaidybinių filmų konkurse ir buvo pripažintas kaip geriausias filmas bei apdovantos Didžiuoju prizu.[2]

Antrojoje lietuviško kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2009“ ceremonijoje laimėtos nominacijos 4 kategorijose „Geriausias režisieriaus darbas“ ir „Geriausias scenarijus“, „Geriausias kompozitoriaus darbas“; Rasai Miškinytei įteiktas apdovanojimas už profesinę meistrystę, kaip geriausiai prodiuserei.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]