Vabi Sabi

Vabi Sabi indai

Vabi Sabi (jap. 侘び = wabi sabi, liet. kuklus paprastumas) – Japonijos estetikos filosofija, atsiradusi dzenbudizme. Žodžio Vabi reikšmė kilusi iš veiksmažodžio wabiru (jap. 侘びる), kuris reiškia ko nors ilgėtis, wabishii (jap. 侘しい) – vienišas, apleistas, varganas. Žodį Sabi pirmą kartą pavartojo poetas Fudživara No Tošinari (jap. 藤原釈阿 Fujiwara no Toshinari) norėdamas perteikti sunaikinimo jausmą. Kita Vabi reikšmė – mumyse glūdintis ilgesys, Sabi – trumpalaikės akimirkos grožis. Vabi Sabi filosofija buvo pasipriešinimas tobulo grožio supratimui, vyravusiam viduramžiais. Pagal savo kilmę Vabi Sabi yra tokia pasaulėjauta, kuri atsirado kaip pasipriešinimas prieš tai, kas priimta ir yra konvencionalu. Vabi Sabi pagrindinės savybės: kuklumas, minimalizmas, išskirtinumas, unikalios ir nelygios formos.

Atsiradimo istorija

Tikslios šios filosofijos atsiradimo ištakos iki šių dienų dar neatskleistos. Vabi Sabi idėjos pirmiausia išryškėjo XI ir XII šimtmečio tapyboje. Vabi Sabi istorija yra glaudžiai susijusi su Budizmo atšaka dzenbudizmu. 1191 m. žinomas vienuolis Eisai (jap. 明菴栄西 Myōan Eisai/Yōsai) sugrįžta iš Kinijos į Japoniją, planuodamas pastatyti pirmąją dzenbudistinę šventyklą. Dzenbudizmo vienuoliai pasiūlo meditaciją, norint geriau suprasti savo asmenybę. Japonijoje dzenbudizmo vienuolynai, paskatino atsigręžti į kasdienybės grožį ir ypatumą bei vertinti viską, kas yra paprasta. Pradėta vertinti kuklumą, nes vienuolynai buvo skurdūs, priimdami svečius, vienuoliai turėjo tenkintis tuo, ką turėjo po ranka, tačiau svarbiausia buvo iš paprastų dalykų sukurti menišką atmosferą. Vietoje brangaus kiniško porceliano buvo naudojama, pvz.: žiedai, bambukas, akmenys, medžiai. Dzenbudizmo idėjos tapo Vabi Sabi filosofijos pagrindu.

Vabi Sabi kilmė pagrįsta gamtos stebėjimais. Iš tikrųjų matydami natūralų gamtos grožį, žmonės sugebėjo atskleisti tikruosius idealus ir reikšmes, kurias sunku paaiškinti, tik patyrę šį jausmą gali tai suprasti geriausiai. XIV amžiuje Vabi Sabi žodžių reikšmė susijungė, pradėjo vystytis ir įgijo teigiamą reikšmę, nei jų tikroji prigimtis. Vabi, kuris reiškė vienišumą, gyvenimą gamtoje, tampa melancholija bei išskirtinumu. Sabi atsigręžia į senėjimą, laikinumą, nusidėvėjimo jausmą, bet tuo pačiu pabrėžia, kad tai yra unikalu ir sustipriną daikto svarbą. Vabi Sabi pasaulėžiūra, paveikta dzenbudizmo vienuolių idėjų, taip pat laikinumą vertina labiau už ilgalaikiškumą. Paprastumą labiau – už prabangą. Pagal Vabi Sabi ir dzenbudizmo vienuolių tradicijas siekiama daugiareikšmiškumo, kad siela nebūtų verčiama prisirišti prie kokių nors tiesų.

Vienas iš Haiku poetų Matsuo Bašio (jap. 松尾 芭蕉Matsuo Basho)- Vabi sabi reikšmę aiškino, kaip požiūrį į gyvenimo esmę, sutelkė daug dėmesio į situacijų netobulumą, bet tuo pačiu metu bandė paneigti šią tiesą. Šie aspektai suformavo Vabi Sabi išsiskyrimą į dvi ašis: vidinis ir išorinis. Išorinis Vabi Sabi aspektas, Japonijos kultūroje atsirado kaip estetinis principas su pilnu tipiškų formų mene, architektūroje bei amatininkų darbuose. Vidinė Vabi Sabi dalis, tai sugebėjimas atskirti, kas teisinga, kas ne, ko mums iš tikro reikia, ko norime.Vabi patirti galima tada, kai atsiribojama nuo įvairių įtakų, lūkesčių bei koncentruojamasi vien tik į save patį.

Vabi Sabi reiškia savo gyvenimo esmę suvokti paprasčiau, atsisakyti pertekliaus, kuris tik trukdo asmenybės formavimuisi, bei tikriems norams. Pagal Vabi Sabi gyvenimas neturi būti primityvus ir paprastas, jis turi būti labiau orientuotas į esminius interesus, į tai kas sudaro individualybę. Vabi sabi tai ne tobulinimas savo elgsenos, ar prisiderinimas prie kasdienybės, tai yra kitoks požiūris į gyvenimą. Daiktų formų nelygumas arba jų irimas yra daug labiau žadinantis, nei tie dalykai, kurie yra visiškai užbaigti ir tobuli, nes tai pažymi jų laikinumą. Čia, grožis yra pakeista sąmonės būsena ir gali būti vertinama kaip žemiška ir paprasta. Vabi sabi- tai intuityvus grožio suvokimas kasdieniniame pasaulyje. Tai nepakankamas grožis, kuris egzistuoja kukliose, kaimiškose, netobulose ar net sugadintose vietose. Vabi Sabi išreiškiamas kaip estetinis jausmas, kuris randa melancholinį grožį visuose dalykuose.

Dzenbudizmo filosofijoje yra išskiriami septyni estetikos principai norint pasiekti Vabi Sabi išraišką :

1. asimetrija, nukrypimas (jap. 不均整 Fukinsei);
2. paprastumas, netvarkos pašalinimas ((jap. 簡素Kanso)
3. pagrindas, išlaikymas (jap. 此処 Koko)
4. neapsimetantis, natūralus (jap. 自然 Shizen)
5. subtilus palankumas, ne akivaizdumas (jap. 幽玄Yugen)
6. neapribotas, laisvas (jap. 脱俗 Datsuzoku);
7. ramybė, vienatvė (jap. (静寂Seijaku) .

Idėjos

• Grožis slypi ne tobulybėje, o nepakartojamume. Tai yra Vabi Sabi paslaptis, nes tik nepakartojami dalykai, jų matymo akimirką paverčia tokia svarbia.
• Laikinumo suvokimas.
• Daugiaprasmiškumas ir susitaikymas su prieštaringumu.
• Orientavimosi į gamtą. Vabi Sabi filosofija siūlo prisitaikyti prie gamtos.
• Vabi Sabi priima kitimą, nykimą, baigtį. Nebando pristabdyti nykimo.
• Daiktas yra prasmingas tuo, kuo yra.
• Atviros, lanksčios, schemiškos. Neaiškios, asimetrinės, natūralios formos.
• Akimirkos grožis.
• Laisvė būti nepakartojamam.
• Pagarba dabarčiai.
• Džiaugsmas būti unikaliam.
• Džiaugsmas netobula būtimi.
• Silpnybės tampa stiprybėmis.
• Vabi Sabi tiesiog nusako tai, ką kiekvienas kūrėjas suvokia intuityviai ir per patirtį.
• Mažiau yra daugiau.
• Nepriklausomybė.
• Individualus požiūris.

Vabi Sabi gyvenimas prasideda tik tada, kai suvoki, kad esi laimingas ir tik tada, kai gyveni pagal savo tikruosius poreikius, ir tampi nepriklausomas nuo laikinų laimės akimirkų.

Vabi Sabi Japonijos mene

Arbatos gėrimo ceremonijoje

Arbatos namai atspindintys Vabi Sabi estetinę filosoiją

Didžiausią Vabi Sabi filosofijos esmę galima pajusti Japoniškos arbatos gėrimo ceremonijoje. Norint dar aiškiau suprasti Vabi Sabi pasaulėjauta būtina suprasti unikalias Japonijos arbatos gėrimo ceremonijos ypatybes, kurios yra žinomos kaip: čianodžiu (茶の湯 chanoju) arba sado, čiado (茶道 chado).Arbatos gėrimo pradmenys randamos XII amžiaus kinų budizme, kai Budos akivaizdoje, vienuoliai, susirinkdavo į arbatos gėrimo ceremoniją. Į Japoniją arbatos gėrimo tradicijos pateko kartu su dzenbudizmo idėjomis. Arbatos gėrimo ceremonija įgijo didelės svarbos bei tipiškos raiškos. Diduomenė ištobulino šią ceremoniją ir jos ritualus. XV amžiuje dzenbudizmo vienuolis Ikkiū Sodžiunas (jap. 一休宗純 Ikkyū Sōjun) pakeičia arbatos gėrimo tradicijas. Tai buvo pirmasis vienuolis, kuris paskatino nusigręžti nuo pompastiškumo bei prabangos, kuri buvo būdinga arbatos ceremonijai. Dėl Ikkiū arbatos gėrimo ceremonija tapo žmonių susirinkimu, ieškančių meditacijos, norinčių pasinerti į gyvenimo grožį, bei jo laikinumą. Toks arbatos gėrimas turėjo būti Vabi Sabi. Vienuolio Ikkiū mokinys Murata Šuko(jap. 村田珠光 Murata Shukō), perkėlė arbatos gėrimo ritualus į nedidelę patalpą. Vietoj pompastiškų daiktų dzenbudizmo vienuoliai naudojo kuklius, vietinių amatininkų pagamintus dirbinius. Manoma, kad Senas no Rikiū(jap. 千利休Sen no Rikyū) Vabi Sabi idėja arbatos gėrimo ceremonijoje sado mene išvystė iki tobulumo. Senas no Rikiū laikomas arbatos gėrimo tėvu. Jis arbatos gėrimo ceremonijoms reikmenų rasdavo gamtoje bei valstiečių šeimose. Vėliau leisdavo amatininkams gaminti Vabi Sabi savybių turinčius dirbinius, kurios laikė vertingesnius už kinų meno dirbinius. Tuo metu buvo naudojama stalo reikmenys su Vabi Sabi požymiais: moliniai, paprastos keramikos arba akmens indai, rankų darbo lėkštės, taurelės bei puodeliai, su šiek tiek besiskiriančius forma ir spalva. Net ir dabar arbatos ceremonijos gėrimo metu dažnai naudojami netobulo apskritimo arbatos puodeliai. Šie netobuli apskritimai primena tai, kad žmogus taip pat yra netobulas. Arbatos ceremoniją praktikuojantys žmonės, turi atsidurti netobuloje aplinkoje, kurioje nieko nėra, ir mokytis surasti save, ir grožį. Tokiame netobulume surastas grožis vadinamas Vabi Sabi. Rikiū pastangomis Vabi Sabi arbatos gėrimo ceremonijoje tapo neatsiejama estetinės ir dvasinės japonų tradicijos dalimi. Vabi Sabi filosofijos idėjos pasižymi arbatos gėrimo ceremonijoje, nes abiem būdinga estetizuotas pasaulis, minimalumo, asketizmo idėja, kuri teigia, kad žmogui reikia nedaug. Čia svarbiausia smulkmenos. Ypatingas dėmesys skiriamas švarai (namelio, arbatos indų, net svečių ir šeimininko drabužių), svarbūs garsai už lango, užverdančio vandens garsas, lietaus šnarėjimas lauke. Šis ritualas padeda siekti vidinės harmonijos ir apsivalymo. Ceremonijai reikalinga aplinka, kurioje vyrauja paprastumas, nuosaikumas, natūralumas, neryškios ir nerėksmingos formos. Viskas ypatingai dera tarpusavyje – sodas, supantis arbatos paviljoną, namelio eksterjeras ir interjeras.Arbatos gėrimo mene randami visi japonų kultūros aspektai, kurie yra gaubiami Vabi Sabi nuotaikos. Vabi sabi bei arbatos gėrimo ceremonijos aspektai susilieja ir leidžia pasiekti estetinį pasigėrėjimą taip pats leidžia pasinerti į tylų tikrovės stebėjimą ir suvokimą.

Haiku

Haiku – poezija tapęs Vabi sabi principas. Tai viena iš meno rūšių, kuri padeda atskleisti daugybę būdų kaip Vabi Sabi principus pasiekti iki meno lygio. Vabi Sabi akimirkos yra užfiksuojamos Haiku pavidalu. Kaip ir Vabi Sabi pasaulėjautos viena iš idėjų akimirkos grožis, taip ir Haiku būdinga akimirkos fiksavimas. Haiku akimirkai būdinga Vabi Sabi dabarties pajutimas. Trumpa Haiku struktūra sukuria Vabi Sabi pojūčius. Kaip ir Vabi Sabi taip ir Haiku galima patirti bet kada ir bet kur: gamtoje, kaime, mieste ar kitur. Šios akimirkos atsiranda staiga, pritraukia dėmesį, sukelia džiaugsmą, nuostabą ar ilgesį. Haiku galima rašyti beveik apie viską: kartais labiausiai jaudinantys Haiku kūriniai apibūdina kasdienybę, kuri suteikia skaitytojui naują požiūrį į jau gerai žinomas situacijas, o tai yra vienas iš Vabi Sabi principų .

Keramikoje

Nelygios formos, atspindinčios Vabi Sabi idėjas

Keramika Japonijoje egzistuoja daugiau nei dešimt tūkstančių metų. Dauguma keramikos gamybos idėjų buvo perimta iš Kinijos, bet kaip ir daugybę kitų dalykų japonai perėmę iš Kinijos, jas tobulino ir padarė taip, kad dauguma dirbinių tapo unikaliais, kurie būdingi tik Japonijos kultūrai. Dzenbudizmo vienuolių ir Kamakuros šiogūnato įtaka keičia keramikos formas: išryškėja paprastos ir kuklios formos. Laikui bėgant paprastos formos pradėjo dominuoti keramikoje ir išstumti paplitusį porcelianą iš Mingų dinastijos. Keramikoje atsisakoma perdėto puošybos elementų. Vabi Sabi pasaulėjautos idėjos paliečia keramikos dirbinius. Pradedama vertinti atviras, lanksčias, schemiškas, asimetrines, natūralias formas. Vabi sabi keramikos dirbinius galima atpažinti pagal: daiktams nebūdinga simetrija ir vienybė su kitais supančiais daiktais, krenta į akis netaisyklingomis formomis, atrodo grubūs, tarsi sudėti iš gabalų, neturinčių aiškių koncepcijos. Vabi Sabi dirbiniai nepasižymi puošnumu, nepasižymi kokybiška išore. Pagal Vabi-Sabi filosofiją, japonai stengiasi surasti grožį ne prabangiuose dalykuose, o branginti iš kartos į kartą šeimoje perduodamus indus ir perduoti juos kitai kartai.

Ikebanoje

Ikebana

Ikebana (jap. 生け花, “gėlės, kurios gyvena“ arba “gyvosios gėlės”)- meno rūšis aukštumas Japonijoje pasiekė apie XV amžiuje. Ikebanos meno rūšis skiriasi nuo kitų floristikos kompozicijų. Dar ir tada gelių kompozicijose pasireiškė Vabi Sabi įtaka. Viena iš istorijų Tojotomi Hidejoši (jap. 豊臣 秀吉 Toyotomi Hideyoshi) pasikvietė arbatos ceremonijos meistrą Rikį (jap.千利休 Sen no Rikyū). Prieš jį stovėjo niekuo neišsiskirianti auksinė vaza su vandeniu, o šalia jos- viena žydinti slyvos šakelė. Hidejoši paliepė sukurti kompoziciją ir tai suderinti, be jokių papildomų priemonių. Rikis nuskynė žiedus ir išbarstė juos ant vandens paviršiaus. Ir sukūrė Ikebaną. Žinoma meistrai suprato, kad žiedai auksinėje vazoje greitai nuvys ir paskęs. Tačiau Vabi Sabi laikinumo idėja jų matymo akimirką paverčia svarbia ir nepakartojama. Nes jų grožis kitimo akivaizdoje yra Vabi Sabi paslaptis. Pagal Dzenbudizmą, su visais augalais elgiamasi kaip su gyvais. Tiek Vabi Sabi tiek Ikebana sujungia žmogų su gamta. Priešingai nei tradicinėje floristikoje kur svarbiausia yra gėlių gausa, jų spalvingumas, ryškumas ar įmantrus išdėstymas, Ikebanoje svarbiausia yra minimalizmas. Stengiamasi išryškinti netradicinis augalo vietas, tokias kaip stiebas, lapai ir akcentuoti linijas, formas bei kontūrus. Kompoziciją dažniausiai sudaro minimalus žiedų skaičius. Struktūra susideda iš trijų pagrindinių dalių.

Namų dekore

Vabi Sabi užuominos namų interjere

Vabi Sabi pasaulėžiūra siūlo namų interjerą kurti, kuo paprastesnį ir minimalistinį. Nes šie principai gali padėti pasiekti, kuo daugiau Vabi Sabi ramybės namuose. Pagrindiniai elementai: daug erdvės ir šviesos, kuo mažiau pašalinių detalių. Kuriant namų dekorą pagal Vabi Sabi principus patariama naudoti natūralias tekstūras ir organines formas bei motyvus. Kurti namų įvaizdį pasitelkiant motyvus iš gamtos. Naudoti: rudas, juodas, pilkas, žemiško žalumo ir rūdžių spalvas bei kitas prislopintas spalvas. Vabi Sabi vertina nesudėtingą, kuklią aplinką. Autentiškumas yra Vabi Sabi filosofijos raktas.

Sodai

Rioandži sodas

Dzenbudizmo vienuoliai sodus formavo su įvairaus dydžio ir formų akmenimis, naudojo žvyrą. Rioandži sodas (jap. 龍安寺Ryōan-ji) Kiote yra tipinis Dzenbudizmo akmens sodo pavyzdys sukurtas naudojant smėlį. Rioandži sodas buvo pastatytas dar XVII a. Ši sodą sudaro penkiolika akmenų. Rioandži sode, gamta ir žmogus tarsi susilieja į vieną, kur nelieka minčių, tik susiliejimo su visata jausmas ir palaima. Dzenbudizmo praktika yra begalinė. Dzeno estetika neišvengiamai veda link paprastumo, atsisakymo kas nebūtina, stengtis kiek atsikratyti godumo. Rioandži sodo struktūroje jaučiama ir Vabi Sabi dvasia. Tuščia erdvė, keletas akmenų atkreipia stebėtojo dėmesį į šią minimalistinę kompoziciją. Tuščia erdvė simbolizuoja ne tuštuma, o tai yra regima tyla akiai ir protui. Šie sodai yra geriausias Japonijos kultūros ir grožio suvokimo simbolis. Sodai yra tobulai sutvarkyti ir dvelkia tobulu minimalizmu.

Bonsai

Bonsai (jap. 盆栽 Bonsai) estetiniam medžių miniatiūrizacijos menui, kuris atsirado Kinijoje, bet vėliau paplito Japonijoje didelės įtakos turėjo Dzenbudizmo įtaką bei Vabi Sabi išraiška. Bonsai būdinga miniatiūrizacijos menas, apimantis šakų formavimą, laistymą ir persodinimą. Bonsai struktūra pabrėžia laiko eigą ir natūralius laiko ciklus. Bonsai dažniausiai rudos spalvos. Nukritę lapai leidžia grožėtis šakomis. Bonsai būdinga balanso palaikymas. Gali būti kruopštus simetrijos taikymas, kuris lemia stabilią ir ramią formą, kita- dinamiškas balansas, kuris gali atsirasti dėl asimetrinių formų, dėl to atsiranda nestabilumas ar judėjimas.

Vabi Sabi dabar

Vabi Sabi filosofija atsiradusi kaip pasipriešinimas XVI a. kinų perfekcionizmui, o XXI amžiuje paplito kaip gyvenimo būdas, šios filosofijos idėjos vis dar yra labai svarbios. Vabi Sabi ragina vartoti mažiau, švaistyti mažiau energijos, ir mažiau šiukšlinti, nepalikti gamtos užnugaryje, atsikratyti daiktų, kurie mums nieko nebereiškia. Vabi Sabi filosofija kviečia pamiršti stresą ir mėgautis paprastu grožiu ir gamta. Vabi Sabi nurodo kitą gyvenimo būdo idėją.